Klaipėdiečiams svarbiausia sveikata, šeima ir pinigai

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu šiemet atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 37 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų sako, kad jų gyvenimo kokybei svarbiausia yra gera savijauta, 33 proc. įvardija gerus santykius šeimoje, 16 proc. prioritetą atiduota savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui.

Mėgstamą darbą, patogią buitį ir turiningą laisvalaikį paminėjo mažuma apklaustųjų – atitinkamai 8 proc., 5 proc. ir 1 procentas. Panašiai gyvenimo kokybės dedamąsias įvardijo ir visos šalies gyventojai. Tik skirtingai nei klaipėdiečiai, likusi dalis šalies gyventojų dažniau kaip prioritetą Nr. 1 minėjo ne sveikatą, bet gerus santykius šeimoje – taip manančiųjų yra beveik 39 proc. visų šalies gyventojų.

„Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos, įskaitant ir Klaipėdos apskrities, gyventojų finansinė elgsena yra nenuosekli ir netgi iracionali. Nors nemaža dalis gyventojų sutinka, kad finansinis saugumas yra neatsiejamas nuo jų gyvenimo kokybės, tačiau, net ir turėdami finansinių galimybių, gyventojai nesiima tuo rūpintis. Užuot savo laiką ir pinigus investavę į ilgalaikę naudą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, finansinės apsaugos priemones, lengva ranka juos išleidžiame trumpalaikiams buitiniams poreikiams“, – komentuodamas tyrimo rezultatus sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Lėšos finansiniam saugumui nėra būtinosios

Klaipėdos apskrities gyventojai lėšų taupymo, investavimo ir finansinės apsaugos priemonių nepriskiria būtinosioms išlaidoms. Kad investavimo ir taupymo priemonėms skiriamos lėšos yra būtinosios mano vos 5 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimo įmokas prie būtinųjų priskiria 4 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų.

Tuo tarpu lėšas, skiriamas automobilio išlaikymui, kaip būtinąsias įvardija 13 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, būsto remontui – 11 proc., pramogoms ir pomėgiams – 9 proc. Panašiai gyventojai atsakinėjo ir visos šalies mastu. Tai, kad investavimo ir taupymo priemonėms bei gyvybės draudimo įmokoms skiriamos lėšos yra būtinosios, mano po 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasirūpina buitimi

„Laisvus“ pinigus klaipėdiečiai dažniausiai išleidžia pirkdami skanumynus – delikatesus ir saldumynus. Taip po būtinųjų išlaidų likusius pinigus leidžia net 62 proc. apklaustųjų (Lietuvos vidurkis – 55 proc.). Sveikata, svarbiausia savo gyvenimo kokybės dedamąja, pasirūpina mažuma – atliekamas lėšas sveikatingumo priemonėms skiria 9 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų.

Dar mažiau klaipėdiečiai rūpinasi kita jiems svarbia jų gyvenimo kokybės dedamąja – savo ir savo artimųjų finansiniu saugumu. Lėšas, likusias nuo būtinųjų išlaidų, atsideda ir investuoja į savo ir savo šeimos finansinį saugumą vos 8 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, gyvybės draudimo įmokoms – 1 proc. apklaustųjų.

Gyvenimo kokybės prioritetų piramidę klaipėdiečiai apverčia ir planuodami savo laiką. Pakankamai laiko patogiai buičiai palaikyti sako skiriantys 49 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, tuo tarpu geriems santykiams šeimoje puoselėti pakankamai laiko skiria 37 proc., apklaustųjų, užtikrinti savo ir savo artimųjų finansinį saugumą – 25 proc. apklaustųjų. Pakankamai laiko turiningam laisvalaikiui sako skiriantys 39 proc. klaipėdiečių.

Pasirūpintų paskutinę gyvenimo dieną

Prisiminti artimuosius ir pasirūpinti jų finansiniu saugumu klaipėdiečius paskubintų žinia apie jiems likusią gyventi paskutinę dieną. Tokią dieną 33 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų susitiktų su artimaisiais, 24 proc. parašytų testamentą, 19 proc. suskubtų apsidrausti gyvybę.

Į klausimą „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad jums liko gyventi vos viena diena?“ 26 proc. apklaustųjų taip pat atsakė, kad tokią dieną surengtų atsisveikinimo šventę, 18 proc. – sėstų rašyti atsisveikinimo laiško, 17 proc. tokią dieną nusigertų. 31 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų į klausimą atsakė „nežinau“.

Apie tyrimą

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų sausio 17–26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų (105 iš jų – Klaipėdos apskrityje). Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.