Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (132)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Stasio Šimkaus gatvės 15-ajame name, kuriame dabar veikia Stasio Šimkaus konservatorija.

Šiandien domėsimės, iš kur ir kokie dėstytojai buvo pakviesti dirbti į šią švietimo įstaigą.

Pedagogų paieškos

Vienas Klaipėdos muzikos mokyklos draugijos įstatų paragrafas skelbė, kad pedagogus priima ir atleidžia kuratorija. Tačiau D. Petrauskaitės knygoje "Klaipėdos muzikos mokykla 1923-1939" rašoma, kad realybėje tuos reikalus tvarkė konservatorijos direktorius S. Šimkus, mokėjęs rusų, lenkų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbas.

Pirmaisiais mokslo metais S. Šimkus turėjo tenkintis vietinių muzikų pajėgomis, nes Švietimo ministerija dar nebuvo davusi leidimo samdyti užsieniečius. Tiesa, vienas kitas mokytojas bandė važinėti iš Tilžės, bet dėl įvairių nepatogumų tokio darbo atsisakė. Pirmaisiais metais konservatorijoje kartu su direktoriumi dirbo 6-11 pedagogų. Tačiau 1924 m. rudenį, įsteigus orkestro skyrių, pedagogų pagausėjo - į konservatoriją dirbti atvyko užsienyje mokslus baigę lietuviai ir, ministerijai galų gale leidus, iš svetur pakviesti atlikėjai.

S. Šimkus pedagogų ieškojo važinėdamas po įvairius Europos kraštus, taip pat susirašinėdamas su muzikos įstaigomis, draugijomis ar konkrečiais asmenimis, dažniausiai muzikais.

Pedagogai į konservatoriją būdavo priimami nuolatiniam ir laikinam darbui. Direktorius visiems kėlė didelius reikalavimus ir labai kruopščiai juos "sijodavo". Iš tautiečių, kuriuos gerai pažinojo, S. Šimkus nereikalaudavo rekomendacijų, o užsieniečiai būtinai jas turėdavo pateikti kartu su mokslo baigimo diplomu. Tik įsitikinęs, kad profesinis kandidatų pasiruošimas yra reikiamo lygio, S. Šimkus supažindindavo potencialų darbuotoją su priėmimo į konservatoriją sąlygomis.

Savo ruožtu konservatorija pedagogams įsipareigodavo mokėti algą - pagal kategorijas 540 ir 594 Lt per mėnesį, butpinigius, vertinti viršvalandinį darbą, mokėti komandiruotpinigius, taip pat vienkartinę pašalpą iš svetur atvažiavusiems pedagogams kelionės išlaidoms kompensuoti. Suskaičiavus visus priedus ir privalomus mokesčius, konservatorijos pedagogas, atsižvelgiant į pamokų skaičių, galėdavo uždirbti 500-1500 Lt. Direktoriaus alga buvusi 700 Lt, tačiau dirbdamas ir pedagoginį darbą, jis gaudavęs apie 1700 Lt.

Pedagogų margumynas

Trečiąjį dešimtmetį Europos geriausi instrumentalistai telkėsi Čekoslovakijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje, todėl visai netrukus Klaipėdos konservatorijoje jau dirbo pedagogai iš tų šalių. Tradiciškai geriausius Europos vokalistus ugdė Italija, Prancūzija ir Rusija, tad pedagogų iš šių šalių radosi ir Klaipėdos konservatorijoje. Pirmaisiais konservatorijos veiklos metais lietuviai pedagogai sudarė mažumą.

Pats mažiausias konservatorijoje buvo dainavimo skyrius. Jame pradžioje buvo vienintelė lietuvių kilmės mokytoja Kamila Jozevskaitė. Baigusi Varšuvos konservatoriją ji dainavo Lenkijos sostinės operos teatre ir privačiai studijavo vokalą Italijoje. Koncertavusi daugelyje Europos miestų, ji trumpam "nusėdo" Kauno valstybės teatre. Į Klaipėdą K. Jozevskaitė atvyko tikėdamasi tęsti atlikėjos veiklą ir pradėti pedagoginę karjerą, tačiau pastaroji truko tik dvejus metus, nes S. Šimkus negalėjo pakęsti nuolatinio jos vėlavimo, pamokų praleidinėjimo.

K. Jozevskaitė buvo bene vienintelė pedagogė, kuri, būdama kalta, ginčydavosi su ūmaus charakterio direktoriumi netgi trankydama stalą kumčiu. Švietimo ministerija nepasipriešino, kai S. Šimkus nusprendė ją atleisti.

K. Jozevskaitė išvyko koncertuoti į JAV ir Kubą, į Lietuvą daugiau niekada nebegrįžo. O į Klaipėdos konservatoriją dėstyti vokalo atvyko Marijos operos teatro solistė, kunigaikštytė Marijana Čerkaskaja. Su ja, spėjama, S. Šimkus buvo pažįstamas nuo studijų Peterburge laikų.

Spalio revoliucija ir pilietinis karas kunigaikštytę buvo privertę emigruoti. Į Klaipėdą dirbti ji buvo parviliota iš Paryžiaus. M. Čerkaskaja iš karto pelnė ne tik moksleivių, bet ir pedagogų simpatijas. Kodėl ji konservatorijoje dėstė labai trumpai, tikslių duomenų nėra. Spėjama, kad ir jos išvykimą lėmė nesutarimai su direktoriumi.

M. Čerkaskajai išvažiavus, jos buvę mokiniai labai ilgėjosi savo pedagogės ir ilgai jos nepamiršo. Nepamiršo ir buvę kolegos. Kai ji šventė savo kūrybinės veiklos 25-metį, Klaipėdos konservatorijos delegacija važiavo į Rygą, kur M. Čerkaskaja buvo įsikūrusi.

O konservatorijoje ją pakeitė taip pat iš Paryžiaus atvykęs garsus Europoje tenoras Ivanas Volkovas. Mokiniai juo per daug nesižavėjo, tačiau pedagogo pareigingumą ir sugyvenamą būdą labai vertino konservatorijos vadovybė. Tad jis konservatorijoje dirbo tol, kol dainavimo skyrius buvo uždarytas.

Marijos teatro operos solistė kunigaikštytė Marijana Čerkaskaja (antroje eilėje centre) su dainavimo klasės mokiniais, kurie dėstytoją tiesiog dievino.

Anonsas

Ką Klaipėdos konservatorijoje veikė Jeronimas Kačinskas, Balys Sruoga ir Vydūnas?

Kokių gudrybių griebdavosi S. Šimkus, norėdamas nučiupti studentus, tinginiaujančius tolokai nuo miesto centro esančiame muzikos mokyklos bendrabutyje Bachmano dvare?

Kokiomis sąlygomis gyveno pats S. Šimkus?

Kodėl prieškario konservatorijoje buvo kilęs studentų ir dėstytojų maištas?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą ve.lt projektai, kuriuose yra papunktis "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ