Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (141)

Yra posakis - šiaučius be batų, kriaučius be kepurės. Taigi ir auksarankis Stasys, apsiūdavęs daugybę klaipėdiečių, saviškius tarsi ignoruodavo.

"Aš tik du kartus buvau išmeldusi, kad uošvis man paltus pasiūtų. Bet kokie tai buvo paltai! Kaip nulieti", - sakė S. Poškaus marčia tapusi Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.

Ričardas Poškus su mama Liuda Poškiene.

O sūnui Ričardui auksarankis tėvas taip pat tik du kostiumus pasiuvo - vestuvinį ir dar tokį kaip "bitlai" vilkėjo: iki kelių ir su "stončka" - kalnieriuku aplink kaklą.

"Kai uošvis siuvo saviškiams, tai iš tiesų buvo išskirtiniai įvykiai", - prisiminė N. Sabulytė.

Ją su klaipėdiečiu Ričardu suvedė aktoriaus specialybės studijos Vilniaus konservatorijoje (šiandien - Muzikos akademija), o vėliau ir bendras darbas Klaipėdos dramos teatre, į kurį abu atvyko su paskyrimais.

"Ričardo mamos taip ir neteko pažinti, nes ji labai anksti mirė. O su Ričardo tėčiu buvome neblogi draugai. Uošvis daug pasakodavo apie Ričardo vaikystę. Tuo metu Klaipėdoje buvo madinga atiduoti vaiką į muzikos mokyklą mokytis skambinti pianinu. Taip nutiko ir Ričardui. Į muzikos pamokas jis vaikščiodavo tvarkingai, tačiau vieną kartą sutikęs muzikos mokyklos direktorių ir pasiteiravęs apie sūnaus mokslus jo tėvas išgirdo, kad Ričardas jau visi metai pamokų nelanko", - pasakojo tragiškai žuvusio aktoriaus R. Poškaus našlė.

Pasirodo, "tvarkingai" į muzikos mokyklą vaikščiojęs Ričardas su kaimyne Gema Zaicaite rengdavo spektaklius kiemo draugams. Jų "scenarijus" rašydavo Ričardas. Sceną atstojo laiptai į namą, o namo gyventojai buvo tie dėkingi žiūrovai, kurie negailėdavo audringų plojimų. Todėl niekas name nesistebėjo, kai Poškiukas išvažiavo į Vilnių šturmuoti aktorystės menų.

Pasak N. Sabulytės, Ričardas buvo linkęs ir į filosofinius apmąstymus.

Ričardas Poškus su tėvu, aukso rankų siuvėju.

"Tai, matyt, irgi iš vaikystės. Jis pasakojo, kaip su Alfredu Žvaguliu dar būdami bambliai ant Jono kalnelio įsitaisydavo kokioje lomelėje ir svarstydavo žmogaus būties klausimus. Tarp jų - ir iš kur vaikai atsiranda", - sakė garsi aktorė.

Visų galų meistras

Tiltų g. 21-ajame name gyveno ir gausi Miežečių šeima.

"Šeimos galva Rokas Miežetis irgi turėjo auksines rankas. Ne tik kaimynai, bet ir gretimų namų gyventojai pas Miežetį bėgdavo pagalbos prašyti kai baldai "išsižiodavo" ar kanalizacija trūkdavo. Suremontuodavo taip, kad atrodydavo tarsi nauji",- sakė Jolanta Andriuškienė, Miežečių giminaitė, dabar gyvenanti Klaipėdoje.

Tuomet jų šeima, atvažiuodavusi į Klaipėdą pasisvečiuoti, visuomet apsistodavo pas Miežečius.

"Mano mama, kai praėjusį pirmadienį pamatė Miežečiukų nuotrauką "Vakarų eksprese", net ašarą išspaudė - atpažino dėdės Roko sūnus", - sakė ponia Jolanta.

Mažųjų gyventojų "bizniai"

Ričardas Poškus ir Nijolė Sabulytė, būsimieji Klaipėdos dramos teatro aktoriai, susikukavo dar besimokydami Vilniaus konservatorijoje (dabar Muzikos akademija).

Namo pašonėje klestėjęs turgus negalėjo nepaveikti Tiltų g. 21-ojo namo vaikų. Prekybai baigiantis namo vaikai su kibirėliais lėkdavo surinkti ūkininkų išmestų bulvių atliekų.

"Mano tėvai, o ir kiti kaimynai kiemo sandėliukuose penėdavo kiaules. Tų bulvių atliekų šutinys buvo pats geriausias jovalas", - sakė Alfredas Žvagulis.

Toms pačioms kiaulėms penėti kibirais iš alaus daryklos nešdavo ar su karučiais veždavo ir alaus gamybos atliekų, kurias kiaulės labai mėgdavo.

Ireną Stoncelytę kaimynė "samdydavo" padėti jos dukteriai pamokas paruošti. Dažniausiai atsilygindavo gardumynais, nors kartais ir rublį kitą rankon įsprausdavo. Vyriausiasis Miežečių sūnus Lionis bene pirmasis iš kiemo vaikų pradėjo dirbti. Ir buvo ne bet kas, o Klaipėdos griuvėsių kuopimo grupės brigadininkas.

Jis greitai sumojo, kad sveikas griuvėsių plytas tiesiog nuodėmė į sąvartyną vežti. Pasitelkė kiemo vaikus, kurie valydavo suakmenėjusį skiedinį nuo tokių plytų.

"Nežinau, kam ir už kiek tas plytas parduodavo, bet mums to skiedinio krapštymas buvo labai gera paspirtis, leidusi pasmaližiauti ledų ar į kiną nueiti. Iš tėvų kapeikų kaulyti nereikėjo", - vaikystės "biznį" prisiminė A. Žvagulis.

Kai marčiai, Klaipėdos dramos teatro aktorei Nijolei Sabulytei Stasys Poškus pasiuvo paltuką, tuoj buvo surengta "fotosesija" - fotografavo jos vyras Ričardas Poškus.

Kaimynas medpadžių meistras Kazys Miceika vaikus irgi į talką kviesdavosi ir leisdavo su vinutėmis oda apkalti medinius padus.

"Už atliktą darbą gauni rublį ir leki į turgų pypkių pavidalo saldainių", - pasakojo A. Žvagulis.

Bet didžiausia jo vaikystės ir jaunystės aistra buvo ne "bizniai", o irklavimas.

"Iš mūsų namo pirmasis irkluoti nuėjo Jonas Stoncelis. Paskui jį beveik visi kiemo "pacanai" nusekėme", - sakė A. Žvagulis.

Jis nepasigyrė buvęs Lietuvos jaunučių, o vėliau ir jaunių čempionu. Tai pasufleravo geras "Akvarelių" bičiulis Romas Lankas, rašantis Lietuvos akademinio irklavimo istoriją. Atsiuntė jis ir fotografiją su Tiltų g. 21-ojo namo kaimynais J. Stonceliu ir A. Žvaguliu vienoje valtyje.

Ir sovietiniais laikais sportininkai išdidžiai dėvėdavo kostiumus su užrašu "Lietuva". Mūsų šalies rinktinė, kurioje buvo ir A. Žvagulis, ir J. Stoncelis, Maskvoje.

Anonsas

Kitoje dalyje belsimės į S. Daukanto g. 23-iojo namo, kuriame gyveno "Ryto" spaustuvės legenda Juozas Kirvaitis, duris.