Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (216)

2011-10-03 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien kviečiame pasidairyti po Liepų gatvę, kurioje XVIII a. stovėjo tik vienas namas - karčema. Šiandien šioje vietoje - Liepų g. 5-asis namas, prie kurio rugsėjo 23-iąją buvo pastatytas paminklas Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui Jurgiui Zauerveinui.

Pradžia - arklių ganykla

Pagal istoriko Jono Tatorio rinktus duomenis, dešinioji Danės pakrantė dėl nuolatinių Kryžiuočių ordino kovų su lietuviais neturėjo sąlygų išaugti į Klaipėdos priemiestį. Pirmoji žinia apie priemiesčio pradžią - 1539 metai, kai Christoffas Romeris prie tilto namo statybai ir daržui gauna sklypą, o kitoje tilto pusėje - vietą sandėliui.

Labai schematiškame 1600 m. Klaipėdos plane šioji vieta pažymėta kaip miesto arklių ganykla. Liepų g. 5 namo kontūrai aptinkami 1768 m. Klaipėdos plane. Juos patvirtina ir jūrinis planas, žymintis statinį Liepų g. pradžioje. Tuo metu čia jau veikė žąsų turgus. Tai buvusi aklinai uždaryta gatvė, besibaigusi maždaug šiandieninio pašto siuntinių skyriaus vietoje. XVIII a. pab. ar XIX a. pr. per turgų buvo nutiesta antroji tranzitinė gatvė, lygiagreti Žardžių (dabartinė Vytauto) gatvei.

Apsodinus liepomis ir leidus statyti gyvenamuosius namus, ėmė formuotis viena gražiausių miesto gatvių - Liepų alėja. Vėliau šios gatvės pavadinimai kito ir kito: Aleksandro, Prezidento Antano Smetonos, Adolfo Hittlerio, Maksimo Gorkio. Tačiau visais laikais, nepaisydami oficialių pavadinimų, žmonės ją vadino Liepų gatve.

Liepų alėja, nepaisant turgavietės, pamažu tapo prestižine gatve, kurioje turtingi miestelėnai statėsi namus. Dabartinis namas Liepų g. 5 buvo pastatytas ant prieš tai čia stovėjusio pamatų. Tą patvirtino istorikas Jonas Genys, prieš restauraciją 1996 m. atlikęs archeologinius šio pastato ir jo aplinkos tyrimus.

"Namo pamatuose aptikome šešioliktojo amžiaus kultūrinį sluoksnį, tačiau jame kokių nors buities atributų liekanų neradome",- sakė jis.

Ankstesnis statinys buvo nugriautas Septynerių metų karo (1756-1763 m.) laiku, kai laukiant rusų armijos puolimo komendantas liepė nugriauti visus prieš miesto vartus esančius mūrinius pastatus.

Pastato savininkai

1768 m. namo sklypą valdė Peteris Hiuleris. Tikriausiai jis namą ir pastatė. Pirmasis pastato aukštas buvo skirtas prekybai. Tai liudija erdvūs skliautuoti rūsiai, kuriuose buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, dažniausiai - alus. Aptikti ir jo rauginimo bravorėlio pėdsakai.

Antrajame aukšte buvo įrengti kambariai nakvynei. Pro namo bromą įdardėdavo pašto, keleivinės karietos. Pro vartus įvažiuodavo ir pirkliai, vežantys krovinius tolimesnėms rinkoms. Tikriausiai čia apsistodavo ir ūkininkai, atvežę parduoti žąsis iš atokesnių Klaipėdos krašto vietovių.

Kieme buvo tvartai, ratinės, o prie Vytauto gatvės - dar vienas namas, kuriame gyveno tarnaitės. Matyt, šiame name buvo apnakvyndinami ir vežikai.

Kitas žinomas namo šeimininkas - Neunzigas. Tačiau jam priklausė tik Liepų g. 5-asis namas, o pastatas prie Vytauto gatvės jau buvo perėjęs į kito šeimininko rankas. Tačiau 1853 m. namų sąrašuose visas sklypas su statiniais jau priklausė Neunzigo įpėdiniams. Žinių, kam priklausė namas iki 1929-ųjų, istorikai nėra aptikę.

Tarpukariu jis ir dar trys namai priklausė žydų tautybės Chaimui Gelmanui. Jo pavardės nėra Klaipėdos gyventojų sąrašuose. Tuo metu pastatas jau buvo virtęs gyvenamuoju, jame buvo nuomojami butai. Čia gyveno gydytojas Adolfas Kulkies, pirklys Alfredas Mau, žandaras pensininkas Augustas Podszus, siuvėja Ema Sturmeit, dažymo meistras Vilhelmas Sturmeit.

Po 1939 m. aneksijos pastatas, kaip ir kiti žydams priklausę namai, buvo nacionalizuotas. Karo metais jame gyveno tarnautojai, draudimo agentai, raštininkės.