Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (228)

2012-01-23 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės po Puodžių gatvės 17-ąjį namą, kuriame butą nuomojo kalvio Richardo Auschrato šeima.

Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Bernardas Aleknavičius kartais pasišaipo, kad daugelis vokiečių yra sukultūrinti žemaičiai. Tą jo juokelį visai rimtai prisiminiau nerdama į Klaipėdos prieškario kalvio Richardo Auschrato genealoginį medį. Nors R. Auschrato anūkė Johana Goedert, remdamasi mamos Christel Auschrat pasakojimais, teigė, kad giminė kildinama iš XV-XVI a. ir pirmasis jų žinomas protėvis buvo Livonijos ordino riteris Rattam Gustaf de Auschrath, tačiau būtent tas "de Auschrath" skamba taip lietuviškai...

SVEČIAS. Richardas Auschratas, sulaukęs brandaus amžiaus, sūnui perleistoje kalvėje lankydavosi jau tik kaip svečias.

Kalvių dinastija

Kaip ir kodėl Richardo Auschrat tėvai Cristoph ir Henriete Auschrat su dviem sūnumis Karlu ir Fricu atvyko į Klaipėdą, dabar jau sudėtinga išsiaiškinti. Kuo vertėsi Richardo tėvas - taip pat tik versijos. Proanūkiai yra įsitikinę, kad prosenelis taip pat buvo kalvis, o kai kurie istorikai mano, kad Cristophas Auschratas tarnavęs vežiku, o gal ir turėjęs, kaip dabar sakytume, vežikų firmą. Anuomet vežiko amatas buvo garbingas ir, beje, labai neblogai apmokamas.

Pagal "atkapstytas" genealoginio medžio šakas C. ir H. Auschratų sūnus Karlas buvo gimęs Insterburge, Fricas - Keniksberge. O štai 1875 m. balandžio 15 d. jau Klaipėdoje į pasaulį pasibeldė trečiasis sūnus Richardas, o po jo ir ketvirtasis - Paulas.

Gausi ir vyriška šeima nuomojo butą Puodžių g. 17-ajame name. Kada Richardas, vedęs Johaną Gall, atsiskyrė nuo šeimos, nėra žinoma, bet 1909 m. jis tebegyveno su tėvais Puodžių g. 17-ajame name.

Baigęs kalvystės ir statybų šaltkalvystės meno mokyklą jis sėkmingai pradėjo dirbti kalviu įvairiose Klaipėdos įmonėse. Ir tik jau būdamas brandaus amžiaus - 44-erių - įsigijo pastatą Puodžių gatvėje. Jis, deja neišliko. Pastatas stovėjo maždaug toje vietoje, kur šiandien jaunųjų poros, davusios priesaiką Santuokų rūmuose, jau išeidamos barsto saldainius ir vaišina šampanu. Sprendžiant iš palikuonių išsaugotų nuotraukų, kalvio dirbtuvės Puodžių gatvėje buvo pakankamai erdvios ir aprūpintos modernia technika.

PALIKUONYS. Ši nuotrauka daryta prieš kelerius metus kavinėje, esančioje Puodžių gatvėje, kai Auchrato palikuonys buvo atvykę į Klaipėdą.

Iš septynių žymaus Klaipėdos kalvio vaikų - Ericho, Horsto, Hedvigos, Šarlotės, Herberto, Kristel ir Zigfrido Kurto - tėvo pėdomis žengė tik pastarasis. Į jį "fokusavo" savo viltis tėvas, perleisdamas savo kalvę. Anot palikuonių, jam labai gerai sekėsi. Pas puikų meistrą mokytis amato veržėsi tuntai mokinių.

Vedęs Gertrud Lamsatis Zigfridas Kurtas tapo firmos "Siegel &Co" vadovu. Z. Kurtas ir Gertrūda dar Memelyje susilaukė sūnų Zigfrido Diterio (1935), Peterio Rainerio (1938) ir dukters Barbaros Gertrūdos (1942). Jauniausias sūnus Volkeris Volfhardas Auschratas gimė jau Gr. Kirstendorfe 1944 m. O šios šeimos galva 1945 m. mirė sovietų nelaisvėje konclageryje kažkur Rusijos gilumoje.

Vienas iš Z. Kurto sūnų taip pat pasuko tėvo ir senelio pėdomis ir siekė tapti šaltkalviu. Tačiau pabėgėlio statusas neleido jam įgyti išsilavinimo. Išmokęs formuotojo amato, jis vėliau baigė šaltkalvio mokslus, tačiau pasirinko modernesnę - techniko specialybę.

MOKINIAI. Mokytis kalvystės pas Zigfridą Kurtą Auschratą (pirmas iš kairės) plūsdavo tuntai mokinių, kurie pirmiausia užlipdavo ant pameistrio laiptuko.

Anūko prisiminimai

Neringiškė ponia Sofija Armonavičienė, nemažai bendraujanti su R. Auschrato palikuonimis, padėjo susisiekti su jo anūku - Zigfrido Kurto Auschratas sūnumi Volkeriu Auschratu.

"Mano seneliui Richard Auschratui priklausė namas ir didelis kampinis žemės sklypas. Name kelerius metus buvo įsikūrusi baltiškų šiaudinių skrybėlių ir kepurių ateljė. Kituose pastatuose buvo laikomos medžiagos metalui apdirbti ir meno šaltkalvystei. Mano senelė Johana Auschrat, mergautine pavarde Gall, rūpinosi šeima, kalvio mokiniais, kvalifikuotais darbininkais, kurie ir gyveno senelio name. Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, senelis liko Memelyje tiek ilgai, kiek buvo įmanoma. Su šeima pasitraukė į Vakarus su dideliu skausmu širdyje ir apsigyveno Halle mieste. Ten jis 1960 metais ir mirė sulaukęs 85-erių", - papasakojo V. Auschratas.

Pats Volkeris 1944 m. gimė pakeliui į Vokietiją, Lenkijos teritorijoje. Jis taip ir užaugo nepamatęs savo tėvo Zigfrido Kurto Auschratas, tokio pat talentingo kalvio, kaip ir senelis.