Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (278)

Ir ko tik ši, viena gražiausių, Herkaus Manto gatvės architektūrinių puošmenų nėra mačiusi: ir pirklių, statydinusių šį namą, puikybę, ir labai turtingų bei įtakingų miestelėnų Gerlachų, perstačiusių pastatą, dinastijos didybę, ir prancūzmečio generolo Dominyko Odry rezidencijos svečius bei viešnias.

ŠEIMA. Generolo Odry šeima rezidencijos sode. Iš kairės: Polis (Paul) - vyresnysis sūnus karininkas, Polinė (Pauline), Dominykas (Dominique), prieš jį - Pjeras (Pierre), būsimasis karininkas, Žana (Jeanne), gydytoja, Žoržas (Georges), inžinierius. Nuotrauka daryta 1920-21 m.

Apsistojo Gerlachų rezidencijoje

1920 metų vasario 8 dieną Klaipėdos geležinkelio stotyje išsilaipino nedidelė prancūzų įgula (Chausseurs Alpins batalionas), vadovaujama Antantės komisaro generolo Dominyko Odry (Dominique Odry). Vasario 17 d. generolas D.Odry Klaipėdos kraštui administruoti bei valdyti paskyrė "Darbo talkos" (Arbeitsauschuss) prezidiumą, pavadindamas jį Klaipėdos krašto direktorija.

Reikia manyti, kad steigiant Klaipėdos krašto valdymo struktūras, generolas susipažino ir su Klaipėdoje gyvenusiais, dirbusiais įtakingiausiais žmonėmis. Tarp jų ir su Gerlachais.

Prancūzai savo gyvenamosioms vietoms, kontoroms rinkosi pačius gražiausius Klaipėdos mieste namus. Pastarųjų savininkai, sulaukę pelningų pasiūlymų, mielai jiems priklausiusius statinius užleisdavo arba tiesiog priimdavo gyventi "ant buto". Tikriausiai turėdavo ir savo tikslų tokiu būdu būti "arčiau valdžios". Juk niekas nežinojo, kaip Klaipėdos krašto istorija pasisuks ateityje...

Dabar galime tik spėlioti, koks buvo sudarytas sandėris tarp Hermano Gerlacho (mirė 1913 m.) našlės Marijos (Marie), išnuomavusios generolui savo rezidenciją Herkaus Manto g. 25. Bet, reikia manyti, nuomos sąlygos turėjo būti pelningos. Tuo labiau, kad vienišai M. Gerlach nebuvo perdaug sudėtinga keisti gyvenamosios vietos. O ir pasirinkti, kur apsistoti prancūzmečiu ji turėjo puikiausias galimybes, nes Gerlachų dinastijai priklausė nemažai gyvenamųjų valdų Klaipėdoje.

Kur vienerius metus su trupučiu gyveno Marija, nepavyko nustatyti. Gali būti, jog kuriame nors rezidencijos krašte ji ir liko gyventi, netrukdydama Odry šeimos gyvenimo tėkmei.

RITUALAI. Sargybos pamaina prie Klaipėdos krašto gubernatoriaus rezidencijos Herkaus Manto g. 25. 1920 m. vasaris.

Nuo Alžyro iki Klaipėdos

Spalvingos biografijos (gimęs Prancūzijos kolonijoje Alžyre, Dahomėjos užkariautojas, 1917 m. komandiruotas į Lenkiją padėti atkurti ginkluotąsias pajėgas, iš čia permestas į Klaipėdą) generolas Odry svarbiausia savo misija laikė mažinti vokiečių įtaką Klaipėdos krašte. Todėl atokiai laikėsi nuo Rytprūsių diduomenės, rinkdamasis lietuvių bei lenkakalbių draugijas.

Per tuos kiek daugiau nei vienerius metus būdamas Klaipėdoje, D. Odry labiausiai suartėjo su Palangos grafo Tiškevičiaus šeima. Palangoje, Tiškevičių rūmuose, pats generolas, jo žmona ir keturi vaikai būdavo laukiami svečiai. Žinoma, grafai Tiškevičiai atvykdavo į rezidencijoje rengiamus priėmimus.

Šiaip jau, kaip rašoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinyje "Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923", apie privatų prancūzų gyvenimą žinoma nedaug.

MOLAS. Prancūzai pajūrį mėgdavo ir vasarą, ir žiemą. Odry šeima taip pat išsirengdavo į žiemiškas Baltijos jūros pakrantes pasigėrėti baltu grožiu.

Pramogos

Vaizdą susidaryti padeda išlikę negausūs laiškai ir palyginti nemažas kiekis fotografijų. Iš esmės prancūzų įgula gyveno monotonišką ir izoliuotą gyvenimą svetimoje aplinkoje. Prancūzų įgulos eiliniai ir karininkai įvairias Prancūzijos valstybines, o dažnai ir asmenines šventes švęsdavo kareivinėse.

Aukštesnio rango kariškiai, nevaržomi kareivinių drausmės grafiko, mėgdavo vaikščioti jūros pakrantėmis. Ypač žiemą, kai daugeliui prancūzų tarsi stebuklas buvo iškritęs sniegas, apledėję molai ir švyturys.

Odry šeima išsirengdavo ir į Juodkrantę, Nidą. Ir turbūt ne tik generolo šeima, bet ir žemesnių karinių laipsnių prancūzai atsigaudavo, kai pūškuojančiu garlaiviu nukakdavo į Liepoją, kurioje buvo galima susitikti su įvairių užsienio valstybių atstovybių žmonėmis.

Per trejus prancūzmečio Klaipėdoje metus mezgėsi ir meilės romanai. Kai kurie karininkai, jau grįžę į Prancūziją, dažniausiai su namų, kuriuose gyveno, šeimininkų dukromis palaikė ryšius laiškais ir toliau. O vėliau ir vedė klaipėdietes, visai nepaisydami viršininkų prieštaravimų.

Taigi nuo 1920 m. pavasario iki 1921 m. birželio, kai generolas D. Odry iš Klaipėdos buvo atšauktas, Herkaus Manto 25-ajame name ir jo aplinkoje viešpatavo karinė tvarka. Prie rezidencijos vykdavo ir įvairūs ritualai, atitinkantys generolo ir vienerius metus ėjusio krašto valdytojo pareigas rangus. Šiame name ir sode vykdavo priėmimai, taip pat privatūs vakarėliai, būdavo linksminamasi, na, ir tiesiog gyvenama.

Keistas sutapimas...

Generolui Odry ir jo šeimai, matyt, Klaipėdoje gyventi patiko. Kai jį atšaukė iš Klaipėdos, D. Odry rašė protesto peticijas. Bet, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Kelerius metus generolo Odry šeima, pagyvenusi Prancūzijoje, išvažiavo ten, kur generolas ir buvo gimęs - į Alžyrą.

Na, ir toks keistas sutapimas - D. Odry pasimirė 1962-ųjų pavasarį, kaip tik tuo momentu, kai Prancūzijos kolonijoje Alžyre buvo paskelbta šios šalies nepriklausomybė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kitoje dalyje - apie prieškario ir pokario bibliotekos vadovus, pasišventusius knygai darbuotojus ir apie kai kuriuos atvejus, kai bibliotekoje buvo ir gyvenama...