Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (287)

Pirmąjį kartą sklypo, ant kurio stovi šis namas, šeimininkas finansininkas Hofmanas paminėtas 1768 m. sklypų savininkų sąraše. Anot istoriko Jono Tatorio tyrimo, 1840 m. plane sklypo savininkas pasikeitė, juo tapo Simpsonas. Šios pavardės atstovai Klaipėdoje minimi jau nuo XVII a. Tai būdavo anglų jūreiviai ir pirkliai.

Angliški pėdsakai

Anglai Pabaltiju domėjosi dar viduramžiais ir noriai remdavo Kryžiuočių ordiną pinigais, o kartais ir patys dalyvaudavo žygiuose prieš lietuvius, nes turėjo sumanymų ateityje vokiečius išstumti iš šių kraštų. Šiems planams žlugus, anglai ieškojo landų Baltijos uostuose. XVI a. pabaigoje britai Šventosios uoste net savą koloniją buvo įkūrę. Tačiau Klaipėdos pirklių pastangomis iš ten buvo išgyvendinti.

Į Klaipėdą XVII a. pradžioje pirmiausiai pradėjo veržtis škotai, dažniausiai bėgę nuo religinių persekiojimų. Tai buvo neturtingi reformatų tikėjimo žmonės, tarnavę švedų armijoje. Švedams okupavus Klaipėdą, jiems čia buvo visai nesudėtinga įsikurti.

Anglų pirklių ir pramonininkų skverbimasis į Klaipėdą suintensyvėjo XVIII a. pusėje, kai šios tautybės žmonėms pradėta suteikti miestiečių teises bei privilegijų teikiančius titulus. Anglai pirkliai greitai į savo rankas perėmė prekybą, vystė vėjines lentpjūves, Danėje ir mariose turėjo miško medžiagos uostus, sandėlius ir sandėliavimo aikšteles.

Anglai pramonininkai pirmieji Klaipėdoje atidarė burlaivių statyklas, jiems priklausė virvių ir lynų fabrikai. Beveik visas jūrinis eksportas (90 proc.) ėjo į Britanijos salas.

Kadangi anglų pirklių veikla už miesto ribų buvo "apkarpoma", jie stengėsi giminiuotis su vietiniais vokiečiais pirkliais, ir verslo planus sėkmingai įgyvendindavo jų užnugaryje.

Tai buvo išsilavinę žmonės. Kai kurie jų yra buvę ir Klaipėdos burmistrais, pirklių korporacijų vadovais. Anglai statydindavosi namus įvairiose Klaipėdos vietose, taip pat ir Liepų g.

Beveik nepakito

Na, o Simpsonų giminė, Klaipėdos krašte pradėjusi reikštis XVII a., laikui bėgant išaugo į gerbiamiausius Klaipėdos patricijus, kuriems priklausė prekybos ir pramonės vadžios.

XVIII a. antrojoje pusėje greta laivų statyklos prie Danės buvo jungiamas ir Liepų g. 12-ojo namo sklypas, kuris priklausė Johanui Simpsonui.

Johanas Zembrickis savo raštuose užsimena, kad 1820 m. šiame sklype buvo pastatytas namas "pagal anglišką projektą". J. Tatoris spėja, kad jį statydinosi pats J. Simpsonas, bet labiau tikėtina, kad tai darė jo sūnus.

Tai buvo užmiestinė Simpsonų vila-rezidencija. Pagrindinis jos korpusas beveik nepakitęs tebestovi ir šiandien.

Vargšų gydytojas

1855 m. magistrato sudarytuose apmokestintų miestiečių sąrašuose Liepų 12-ajame name jau buvo registruotas medicinos daktaras Johanas Augustas Mutray. Be jo čia dar gyveno juristas (sindikas) Arnoldas Tageris ir apskrities teisėjas Eduardas Miunchenbergas. Matyt, po 1854 m. gaisro, kai mieste labai stigo gyvenamųjų patalpų, naujasis namo šeimininkas dalį kambarių nuomavo.

Kokiu būdu namą įsigijo daktaras Mutray, nežinoma. Išsiaiškinta tik tiek, kad Mutray šeima taip pat buvo anglų kilmės, taip pat, kaip ir Simpsonai, reformatai.

Išsilavinę ir inteligentiški pirkliai Mutray Klaipėdoje radosi XIX a. pirmojoje pusėje. Vilhelmas Mutray yra turėjęs Didžiojo pirklio titulą, jis buvo rinktas Klaipėdos burmistru. Šis anglas buvo ir vienas iš Klaipėdos pirklių brolijos "Concordia" ("Santarvė") vadovų. Draugija propagavo etines moralines idėjas, solidarumą.

Rasti duomenys tvirtina, kad V. Mutray buvo nevedęs ir mirė 1839 m. Taigi, medicinos daktaras J. A. Mutray, ko gero, negalėjo būti jo sūnus.

XIX a. pirmojoje pusėje minima ir dar vieno Mutray - Karlo Eberhardo - pavardė. Jis buvęs miesto deputatų tarybos pirmininkas.

Dar vienas Mutray - Martynas - 1828 m. Klaipėdoje buvo įsteigęs spaustuvę-knygų leidyklą. Dar vienas Mutray turėjo prekybinę firmą ir buvo priimtas į miesto pirklių organizaciją.

Taigi, nėra nustatyta, kurio Mutray sūnus buvo daktaras Johanas. Žinoma tik tiek, kad jis gimė 1808 m. Klaipėdoje, o 1828- aisiais buvo imatrikuliuotas Karaliaučiaus universiteto studentu. Baigęs mokslus, J. Mutray grįžo į Klaipėdą ir joje gyveno iki 1872-ųjų, kai pasimirė.

Jis buvo puikiai išsilavinęs, veiklus, demokratiškų pažiūrų. Vyras ėjo ir miesto vargšų gydytojo pareigas, prižiūrėdavo ligonius prieglaudose. J. Mutray buvo ir vienas iš Sodininkų draugijos Klaipėdos skyriaus vadovų. Ši draugija propagavo mieste želdynus, skverus, gėlynus.

J. Mutray politinės pažiūros sutapo su to meto pažangiosios liberaliosios Vokietijos buržuazijos idėjomis siekti konstitucinės monarchijos. Tad vienu metu jis buvo išrinktas ir Konstitucinės draugijos Klaipėdos organizacijos pirmininku.

Kas perėmė valdą po vargšų gydytojo mirties, nėra žinoma. Aišku tik, kad ne anksčiau kaip 1872 m. buvo padaryta namo rekonstrukcija. Apie tai kalba labai tolimos nuo medicinos fasado skulptūros.

1913 m. Liepų g. 12-ajame name jau minimas bankas, kurio savininkas - Johanas Hiršbergeris (Hirschberger). Šis bankininkas Liepų g. 12-ajame name su šeima ir gyveno.

Bus daugiau.
Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kaip Hiršbergerių šeima gyveno šiame name, liudija daug iliustracijų. Iš kur jos atsirado Laikrodžių muziejaus archyvuose - įdomi istorija.
Šiame lietuviškuoju tarpukario periodu veikė Žemės bankas. Jo direktorius buvo iš Kauno komandiruotas Petras Šernas. Vienas iš jo sūnų, dabar JAV gyvenantis Valentinas, dėsto kursą Klaipėdos universitete.

Prašymas

Liepų 12-ajame name po II pasaulinio karo kažkuriuo laikotarpiu buvo įsikūrę pionierių namai. Prašytume atsiliepti klaipėdiečius, čia lankiusius būrelius. Prašytume atsiliepti ir Adelę Docytę, kurios šeima gyveno šiame name, kai čia buvo įsikūrę pionierių namai. Rašykite el. p. adresu [email protected] arba skambinkite tel. 493435.