Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (339)

Tai aiškinsimės kiek vėliau. O dabar pasikapstykime šio namo istorijoje. Istorikė Zita Genienė, kuri talkininkauja "Akvarelėms" renkant istorinę medžiagą jau aštuntus metus, remdamasi šykščiais faktais, mano, kad gyvenamasis namas buvo statytas XVIII amžiaus viduryje. Jis turėjo būti vieno aukšto.

XIX a. viduryje namas buvo praplėstas arba paaukštintas, o XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje galėjo būti dar kartą rekonstruotas. Spėjama, kad jį rekonstravo jau pirklių Adomaičių šeima.

ŠIANDIENA. Taip Daržų g. 10-asis namas ir kiemas atrodo šiandien. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Na, o šio namo kiemo statiniai susiformavo palaipsniui. Seniausias - lenkto stogo sandėlis. Kiemo, kuris dabar vadinamas Meno kiemeliu, statiniuose XIX a. viduryje veikė alaus bravorėlis, XX a. pirmoje pusėje yra veikęs popierinių maišelių ir kartono dėžučių fabrikėlis.

Vienas sandėlių priklausė Adomaičių (Adomeit) pirklių dinastijai. Mat Klaipėdoje jau buvo susiformavusi tradicija - šalia pirklio gyvenamojo namo, kuriame dažnai būdavo ir krautuvėlė, kaimynystėje "budavoti" ir sandėlį.

KIEMAS. Daržų (buvusios Kirpėjų - Baderstrasse) gatvės 10-ojo namo kiemas su pirkliams Adomaičiams priklausiusiu sandėliu 1921 m. Piešinio autorius - statybos meistras Hameris.

Pirklių nuopelnai Klaipėdai

Senuosiuose Europos miestuose išvaizdžius pastatus statydindavosi bendruomenės, amatininkų cechai. Klaipėdos magistratas amžinai stokojo lėšų prabangesniems statiniams. XVII a. sudegusios rotušės miestas jau nebepajėgė atstatyti. Miestą ir jo gyventojus slėgė fortifikacijos darbai: reikėjo apgyvendinti ir maitinti darbams suvarytus kaimų žmones, išlaikyti kareivius.

Daugiausia pajamų Klaipėda gaudavo iš nuomojamų linų svarstyklių, mokesčių už vietas turgavietėse, tilto pakėlimą, taip pat baudų. Taigi, Klaipėda vargu ar šiandien turėtų gražuoliukų namų, kuriuos įvairiais sumetimais - patiems gyventi, kitiems nuomoti, kontoroms, rezidencijoms - nebūtų statę Klaipėdos pirkliai.

Jų organizacija išaugo iš 1597 m. įsteigto pirklių cecho, kuriam 1822 m. buvo suteikta korporacijos teisė. Būtent pirkliams buvo patikėta uosto statyba, pajūrio ruožą apsodinti medžiais, kurti Girulių kurortinę gyvenvietę - vila, prieglauda seniesiems pirkliams ir jų našlėms. Pirklių organizacija rūpinosi ir Smiltyne, kurioje pastatė kurhauzą, įrengė sporto aikšteles, estradą koncertams.

Jono Tatorio knygoje "Senoji Klaipėda" aptikau ir tokį sudominusį faktą: 1876 m. Klaipėdos pirklių korporacijai priklausė 125 nariai. Jų sąrašuose tik kelios lietuviškos pavardės: Adomaitis (Adomeit), Karosas (Carosus), Lepšys (Lepschies), Žemaitis (Szameitke). Ir viena latviška - Jauziemas (Jausiems).

Pavardės Adomaitis ir Jauziemas - tiesioginė nuoroda į Daržų g. 10-ąjį namą, kuriame pagal adresų knygą šie pirkliai gyveno. Ne pačiame prabangiausiame, beje, name. Nors XIX a. pradžioje Miestų įstatymai atvėrė kelią įvairių tautybių žmonėms, iš kaimų atsikeliantiems lietuviams sunku buvo įsiterpti tarp miesto ekonomikoje jau stabiliai įsitvirtinusių anglų, skandinavų, žydų šeimų ir dinastijų, sukūrusių su vokiečiais bendrus verslus, daugeliu atvejų spėjusių susisaistyti ir vedybiniais ryšiais.

Anonsas

Kas gyveno šiame name XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje? Kuo ir kaip vertėsi prieškariniai Daržų g. 10-ojo namo šeimininkai Adomaičiai? O ką jame aptiko pokariu čia atsikrausčiusi Adomaičių šeima, auginusi brolius dvynius Albiną ir Gintarą? Apie tai skaitykite kitose "Akvarelėse".

Prašymas

"Vakarų ekspresas" labai prašytų atsiliepti ir kitus Daržų g. 10-ojo namo gyventojus arba jų palikuonis. Turime žinių, kad šiame name augo ir 4-osios vidurinės mokyklos pažibos a. a. Zenono Žulpos šeima. Gal kas galėtų papasakoti apie ją? Kviečiame atsiliepti ir kitus esamus ar buvusius klaipėdiečius, galinčius papasakoti apie šį, o gal ir aplinkinius namus. Skambinti tel. 493435, el. laiškus rašyti [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.