Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (477)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (477)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Vilties g. 9-ajame name, kuriame tarpukariu gyveno Mažosios Lietuvos šviesuolių - Užpurvių ir Bajorų-Bajoraičių - šeimos.

Pas Bajorus apsistodavo į Klaipėdą atvykęs Vydūnas, savaitėmis viešėdavo spaustuvininkas ir leidėjas Martynas Jankus. Bajorai labai dažnai savo namuose apnakvyndindavo ir iš Kauno atvykusius ekskursantus. Ekskursijos buvo būdas suartinti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos žmones. Ir ypač Lidija Bajoraitė dėdavo daug pastangų tai daryti. Kartą net savaitę pas Bajorus viešėjo profesorius Tadas Ivanauskas.

"Jis išvažiuodamas netgi norėjo susimokėti už jam skirtą kambarį, nes manė, kad mes kai kuriuos kambarius nuomojame", - yra sakiusi L. Bajoraitė.

Bajorų namuose nestigdavo ir klaipėdiškių svečių - čia vis apsilankydavo dailininkas Adomas Brakas, teatro aktorės, gydytojai. Kažkokia proga artistės Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė ir Nastė Jarašiūnaitė apie Bajorų šeimą sukūrė odę, kurioje buvo apdainuota politikuojanti Lidija, didis mokslų vyras Endrius, išmintingasis Vilius. Ši odė baigėsi žodžiais: "Visa šita šeima prieš vokiečius eina. Net senutė Bajorienė kritikuoja Seimą."

Pasitraukimas

Klaipėdos kraštą 1939 m. aneksavus vokiečiams Užpurvių šeima kartu su Vytauto Didžiojo gimnazija pasitraukė visai netoli - į Palangą. Čia įsikūrusioje gimnazijoje darbą tęsė ir Jonas Užpurvis, mokėjęs net 32 kalbas. Bajorų šeima, visą gyvenimą atkakliai puoselėjusi lietuvybę, niekaip negalėjo susitaikyti su reikalavimais priimti Vokietijos pilietybę ir pasitraukė į Kauną, kuriame ne be rašytojos Ėvės Simonaitytės įsikišimo susirado būstą.

Ėvės ir Lidijos draugystė, prasidėjusi jaunystėje, tęsėsi visą gyvenimą, iki pat rašytojos mirties.

Kaune dar nelabai spėjusi apsiprasti šeima sulaukė dar vieno smūgio - sovietinės okupacijos. Jos jau nebeatlaikė garbaus amžiaus Vilhelminos Bajorienės (1860-1940) širdis. Lidija Bajoraitė su broliais Endriumi ir Viliumi Bajorais vis dar laikėsi kartu. 1944 metais, kai Kauno link artėjo sovietinė armija, sesuo ir broliai, matę, kaip iš Kauno 1940 m. į gyvulinius vagonus buvo "pakrauti" šviesiausi lietuvių tautos protai, nusprendė trauktis į Vokietiją - kažkur prie Berlyno turėjo giminių.

Karo nuniokotoje Vokietijoje Viliui pavyko pradėti gyvenimą iš naujo. O Lidija su Endriumi sirgo nostalgija Klaipėdai ir puoselėjo viltis sugrįžti į ją.

Sugrįžimas

Dabar jau sunku išsiaiškinti, kiek jiedu turėjo rašyti prašymų, kiek turėjo minti įvairių kontorų slenksčių, kad sugrįžtų į namą Vilties g. 9. Tarpininkavo jiems ir revoliucionierius Stasys Jurginis, nes šiame name jau buvo įsikūrusios enkavėdistų šeimos.

Seniesiems namo savininkams buvo skirtas vienas kambarėlis. Netruko atsirasti kas "pasirūpintų", kad "liaudies priešų" nei Klaipėdoje, nei tame name neliktų ir pėdsako. Turbūt Lidija su Endriumi iš čia buvo išgrūsti į Sibirą su pirmaisiais tremtinių vagonais 1947 m.

Bernardas Aleknavičius dar sovietmečiu buvo kalbinęs Lidiją Bajoraitę. Tai, ką jis tuomet sužinojo apie Bajorų-Bajoraičių gyvenimus, yra sudėta į knygą "Mažosios Lietuvos poringės". Kai ši knyga 2008 m. buvo išleista, nebebuvo nei Lidijos, nei Endriaus. Tuomet, kai B. Aleknavičius kalbino vienintelę iš visos Bajorų-Bajoraičių šeimos išgyvenusią ir garbaus amžiaus sulaukusią Lidiją, ši apie tremtį teužsiminė vienu sakiniu - vis dar buvo gaji baimė apie tai kalbėti. Tik pasididžiavo, kad iš tremties grįžtančius į Kauną ją ir Endrių pasitiko pats generolas Vincas Vitkauskas. Jis ir būstu jiems Kaune pasirūpino. Su Vitkauskų šeima Lidija draugavo iki pat mirties. Ir jos jubiliejuose Vitkauskai būdavo patys garbingiausi svečiai.

Klaipėda nei Lidijos, nei Endriaus jau nebeviliojo - per daug joje skausmo patirta.

"Vokietijoje mirus Viliui, pajutau, jog mūsų šeima išblaškyta po įvairius žemės kampelius. Tėvelis su broliu Fridrichu atgulė Balandžiuose (dabar - Kaliningrado sritis. - Red. past.), Emiliją palaidojome Klaipėdoje, mamytę su Endriumi Kaune, o Vilius užgeso Vakarų Vokietijoje, todėl ten ir palaidotas. Iš mūsų šeimos likau vienintelė, bet su manim mintyse - visa giminė, o pačioje jautriausioje širdies kertelėje vis tiek liko sesuo Emilija", - 1986 m. jausmus B. Aleknavičiui išpažino Lidija Bajoraitė.

Ji pati amžino poilsio atgulė Kauno kapinėse.

Bus daugiau.

PRAŠYMAS

Prašome atsiliepti žmones, pokario Klaipėdoje gyvenusius Lenino g. (dabar - Vilties) 9-ajame name. Skambinti tel. 8 612 24184 arba rašyti el. adresu [email protected]

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder