Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (507)

Apie Simpsonų dinastijos gyvenimą Mėmelyje pasakota ankstesnėje "Akvarelėje". Primenu, kad nuo Simpsonų per Didįjį gaisrą 1854 m. nesudegusių sandėlių, kuriuose sėkmingai išliko brangūs indigo kroviniai ir juos sėkmingai pardavus, prasidėjo pirklio Henricho Šlymano žygis link Trojos lobių.

Na, šiandien iš XVIII-XIX amžiaus sandūros peršoksime tiesiai į XX a. O tiksliau, šio amžiaus 1980 m., kai Teatro aikštėje apsigyveno jau minėtų architektų šeima. Tuo metu Klaipėdos galva, o tiksliau Vykdomojo komiteto pirmininkas, buvo Alfonsas Žalys. Tai jis sugebėjo paslapčia nuo Vilniaus ir Maskvos funkcionierių ir partijos veikėjų priežiūros statyti Jūrų muziejų. Ir jo statybos specialistai buvo ypač vertinami. Tarp jų - architektai Laima ir Vytautas Šliogeriai. Kai 1979 m. Jūrų muziejų atidarė, tais pačiais metais Laimos Šliogerienės įgyvendintas projektas buvo įvertintas Nacionaline premija. Galbūt ir ta proga Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Žalys architektams pasiūlė iš kelių variantų rinktis butą. "Tėvai išsirinko dar statybų pastoliuose tebeskendintį perstatomą namą Teatro aikštėje. Mat jis pagal tarpukario brėžinius buvo perstatinėjamas nuo pamatų. Čia 1980 metais kraustėmės iš Naujakiemio gatvės, tačiau prisiminti nelabai prisimenu - man tebuvo dveji metukai", - sakė Šliogerių sūnus Kristupas.

Buto aplinka

Mansarda reikalavo ir atitinkamų baldų. "Dauguma jų buvo antikvariniai, prieškariniai, mano senelių, parsivežti iš Kauno. Valgomojo komplektas specialiai mano seneliams buvo suprojektuotas garsiausio tarpukario modernizmo baldų dizainerio Jono Prapuolenio. Į butą buvo parsivežti net mano prosenelio, 1917 m. bėgusio nuo revoliucijos iš Sankt Peterburgo, baldai. Tad vaikystės namai buvo tarsi muziejus, kuriame kabojo ir nedidukė Lietuvos trispalvė", - ne be pasididžiavimo pasakojo dabar jau 40-metis Palangos viešbučio "Palangos žuvėdra" direktorius K. Šliogeris.

STATYBOS. Taip maždaug 1976-1979 m. atrodė iš naujo, nuo pamatų perstatomas Teatro a. "įrėminantis" namų kompleksas.

Močiutė

Į tuos namus tarsi muziejų iš Kauno atvažiuodavo ir Kristupo močiutė Elena Šliogerienė (gim. Helena Sedlecka), Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininko, prezidento Antano Smetonos adjutanto Vaclovo Šliogerio žmona. "Man jinai vaikystėje darydavo begalinį įspūdį, būdavo tarsi viešnia iš praeities, iš visai kitos epochos. Ji atvažiuodavo pas mus iš Kauno su taksi - savaitei su kokiais penkiais lagaminais. Taksistą vadindavo vežiku, liepdavo jam užnešti lagaminus į antrą aukštą, "pas ponus Šliogerius", atsisėsdavo mūsų svetainėje visa išsipuošusi, pasidabinusi prieškariniais perlais ir briliantais į smetonišką krėslą. Nepaisant to, kad jai buvo jau gerokai per aštuoniasdešimt, močiutė atrodydavo tikra aukštuomenės dama. Jos kalba, manieros, net akcentas, buvo kažkas tokio, ko nei tada, nei juolab dabar nebepamatysi ir nebeišgirsi", - vaikystės įspūdžius ir "svaigimą" močiute klostė K. Šliogeris.

Senelis

Manau, kad K. Šliogeris lygiai taip pat būtų žavėjęsis ir seneliu iš mamos pusės Napoleonu Bernotu. Tačiau jis su juo prasilenkė ne tik erdvėje, bet ir laike beveik 30 metų. Šiandien tik vyresnioji Klaipėdos gyventojų karta prisimena Lietuvos kino studijos filmą "Žydrasis horizontas". O jame vieną pagrindinių vaidmenų suvaidino klaipėdietis šviesaus atminimo aktorius ir režisierius Napoleonas Bernotas. N. Bernotas, į Sibirą ištremtas dėl Stalino karikatūros "Kario" žurnale ir iš jo grįžęs jau po diktatoriaus mirties, buvo neeilinė figūra Klaipėdos padangėje. Pradėjęs nuo scenos darbininko Klaipėdos dramos teatre, išaugo iki aktoriaus, teatro ir netgi kino režisieriaus. Tai jis atrado vėliau visoje Lietuvoje išgarsėjusią teatro ir kino aktorę Gražiną Balandytę. Tai jis režisavo ar buvo režisierių asistentas statant visus pirmuosius Lietuvos kino studijos filmus - pradedant "Žydruoju horizontu", tęsiant "Kalakutais" ir filmu "Kol ne vėlu". Talentingo žmogaus karjerą nutraukė lemtinga avarija kelyje Klaipėda-Palanga. Ir jau niekas nežino, kas būtų, jeigu jis toliau būtų skleidęsis teatro scenoje ir besivystančioje Lietuvos kinematografijos pramonėje.

Anonsas

Kitą savaitę "Akvarelėje" skaitykite apie architektų gyvenimo Teatro aikštėje kainą ir - kokie šioje pastogėje lankydavosi žmonės, kokie šioje mansardoje ir terasoje užgimdavo planai. Ne tik architektūriniai, bet ir visuomeniniai. Juk Šliogerių šeima buvo viena pirmųjų, įsijungusių į Sąjūdžio veiklą, Vytautas Šliogeris kartu su Raimondu Praleika, Rimantu Ulevičiumi Klaipėdoje inicijavo Skautų sąjungos atkūrimą.