Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (534)

Taigi, kaip jau rašyta ankstesnėje "Akvarelėje", 1989 metų Teatro dienai skirtas buvo išleistas pirmasis metinio, vienkartinio, nepolitinio, nepartinio, nepornografinio, nemasinio, laisvo, neformalaus, legalaus Klaipėdos dramos teatro organo žurnaliuko "Klakeris" numeris.

RETOS AKIMIRKOS. Bet jos buvo - kartu. Nijolė ir Bronius Gražiai.

"Klakerio" akiratis

Rimtumo bent jau pirmajame numeryje buvo nedaug - Bernardo Aleknavičiaus rašytas teatro istorijos gabaliukas su tarpukario teatro režisieriaus Juozo Staniulio ir aktorės Elenos Bindokaitės nuotrauka, paties žurnaliuko redaktoriaus Broniaus Gražio odė būsimam KDT legendos Vytauto Kanclerio 60 m. jubiliejui ("KV- šešiasdešimt - gražus jubiliejus, o jis nei siūbuoja, nei linksta nuo vėjo. Seneli, seneli, - jaunimas pašaukia, o mūsų "senelis" jau futbole kaukia... Jam futbolas viskas, krepšinis - nėr žodžių, Gražys nebespėja rašyt Vytui odžių, kai būna Neptūnu arba Hipokratu, pakinkomas leidžias jau daugelį metų. Visur KV pilna, už dėkui suspėja, nors būna, - kišenėj pašvilpia vėjas. KV - šešiasdešimt, nei jaunas nei senas, toks mielas ir savas, kaip "Meridianas" ir t. t.). Visa odė tarsi ir "balabaikės", bet portretas nupieštas taikliai. 1989 m. KDT tebebuvo benamis (pirmoji teatro rekonstrukcija). Tad yra ir benamių artistų būsenos atšvaitų. Benamis poetas (spėju - vėl B. Gražys) parašo nedidelę poemėlę "Be savo namų". Na, o didžioji dalis dedikacijų - tuometinėms Lietuvos teatrų žvaigždėms su Sofijos Kanaverskytės ir Balio Barausko pieštiniais šaržais. Patys teatralai ir jų gerbėjai, aktyvūs "Klakerio" skaitytojai, ypač pamėgo skyrelį "Auksinės mintys", kuriame būdavo spausdinami KDT artistų apsirikimai dialoguose ar monologuose per repeticijas. "Per jas režisieriaus padėjėjas Narkevičius patyliukais užsirašydavo, kuris aktorius ir kokiu būdu suklydo. . Paskui "Klakerio" redaktorius atsirinkdavo juokingiausius riktus, ir jie atsirasdavo "Klakerio" numeriuose", - mėgiamos rubrikos atsiradimo "mechanizmą" išaiškino Nijolė Narijauskaitė - Gražienė. Štai tik keletas perliukų iš tų "Auksinių minčių" lobynėlio: "Laimingas vyras", Šurikas: "Susitikau vakar Chomiakovą", G. Pečiūra: "Sutvarkiau vakar Chomiakovą"; "Petras Kurmelis, Zolys "Pats savo akimis regėjau", A. Venskūnas "Pats savo akimis girdėjau"; "Ėjimas į Santa Kruzą", jūreivis: "Sugavome trisdešimt tonų žuvies", G. Kantauskas: "Sugavome trisdešimt tonų vandens": "Nakties žaidimai" Andriuščenka: "Tai yra nuo nepilnametystės", V. Paukštė: "Tai yra nuo nepilnaprotystės", na, ir t.t. Perliukų tikrai nestigo. Kaip ir nenumatytų nuotykių per spektaklius jau scenoje. Kai kurie "Klakeryje" taip pat atsispindėdavo. N. Narijauskaitė - Gražienė teigė, kad "Klakerio" leidybos pradžioje būta didelio aktorių bendradarbiavimo entuziazmo. "Bet vėliau tas entuziazmas ėmė blėsti. "Klakeriu" besirūpino dviese - Gražys ir Kancleris. Kai amžinybėn iškeliavo Vytautas, Bronius užsispyrėliškai tą "Klakerį" pats vienas rengdavo spaudai. Pasikartosiu, - nežinau, kaip jis viską ir visur suspėdavo", - stebėjosi ir sidabrines, ir auksines vestuves su Broniumi atšventusi dabar jau našlė p. Nijolė. Tegul tie keliolika išleistų "Klakerio" numerių buvo saviveikliniai, bet juose pulsavo tokia gyvastis, kurios pasigendi šiandieninių profesionalų leidžiamuose "glamūruose", kai susitelkiama į teatro lankytojų aprangas, apavus, rankines ir bižuterijas. Čia tarp kitko.

MOKSLAI I. "Mažvyde" gavęs Milkaus vaidmenį, B. Gražys išmoko groti fisharmonija, nes nepakentė falšo, - nei scenoje, nei gyvenime.

MOKSLAI II. Visą gyvenimą B. Gražį traukė tapyba. Ir, draugaudamas su tapytoju Algirdu Taurinsku, mokėsi tol, kol pats pradėjo tapyti.

Pradžia - treji metai su alebarda prie užuolaidų...

Kaip ir aktorių Gražių šeima, Vytautas Anužis savo dvi atžalas taip pat saugojo nuo teatro bacilų užkrato, nesivesdamas vaikų į kuluarus. Nes jis jau žinojo, ką ir kaip patiria aktorius. O teatro magijos bacila, kurią jis buvo pasigavęs dar Juozo Miltinio teatre Panevėžyje, labai veiksminga... Jis, baigęs B. Ščiukino aukštąją teatro meno mokyklą Maskvoje, paskyrimą gavo į Klaipėdos dramos teatrą. "Tuo metu aš čia buvau visai nereikalingas - trejus metus su alebarda stovėjau prie scenos "zadniko" (užuolaidų)... O taip norėjau vaidinti", - šiandien prisipažįsta jis. Stojant į "ščiukinką", buvo baisus konkursas - 103 į vieną vietą. Vytautas, kaip ir jo būsimoji žmona latvė Velta buvo priimti. Jie tenai tebuvo dviese iš Baltijos šalių. Kai V. Anužis 1978 m. atvažiavo į KDT dirbti, situacija jaunam, ką tik "iškeptam" tikrai buvo nepalanki, - KDT turėjo pirmo ryškumo žvaigždes, P. Gaidys jau ruošė KDT jaunųjų aktorių grupę. O V. Anužis - "neapčiupinėtas", neišbandytas. Na, ir stovėk su ta alebarda. Žinoma, vėliau radosi reikšmingų vaidmenų ir jam. Man atrodo, kad pilna talento jėga jis sužėrėjo suvaidinęs Viljamo Sarojano spektaklyje "Geriausias gyvenimo laikas". Kai su šiuo spektakliu KDT išvyko gastrolių į Vilnių, spektaklio pasižiūrėti atėjęs kino režisierius Algimantas Puipa aplinkinių teiravosi, - iš kur išniro šitas aktorius? V. Anužį pastebėjo ir kiti garsūs teatro režisieriai, pradėję kviesti vaidinti savo spektakliuose. KDT išdirbęs 33 metus, prieš šešerius Anužiai išsikraustė į Vilnių toliau kurti vaidmenų ir tęsti pedagoginės veiklos. V. Anužis šiandien yra įsitikinęs, kad tik kančia brandina žmogų... Kokios tos kančios, aktorius nevardina ir neaprauda. Tegali tik nujausti, apie ką jis...

ŠVENTĖS. Asmeninių švenčių švęsti Gražiai nesiveržė nei į teatrą, nei į restoranus.

ANONSAS

Daugelį metų KDT spektakliams dekoracijas kurdavo Sofija Kanaverskytė. Teatras etatinio scenografo neturėjo. Tad planuose atsirandant kokiam spektakliui, buvo galvojama ir apie dailininką, kuris sukurtų dekoracijas arba ir dekoracijas, ir kostiumus. Klaipėdos teatre scenografais buvo pakviečiami ir labai garsūs menininkai. Na, patiems iškiliausiems pastatymams. O dažniausiai vaikiškiems spektakliams dekoracijų kurti buvo prikalbinama Konservatorijos Klaipėdos fakultetų dizaino katedros dėstytoja Sofija Kanaverskytė, su teatro menais jau turėjusi reikalų Juozo Miltinio teatre Panevėžyje. Kitą penktadienį apie darbą KDT prisiminimais pasidalins S. Kanaverskytė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

KLAIPĖDAI - 750. Kai Klaipėdai stuktelėjo 750, B. Gražys Klaipėdos kronikas skaitė iš "Meridiano", o Vytautas Paukštė atliepdavo ant Biržos tilto.