Augintinio pernešamos erkės gali būti pavojingos ir žmogui: kaip apsisaugoti?

Kaip teigia PetCity NØRDIKA veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė, neapsaugoti jokiomis priemonėmis nuo išorinių parazitų keturkojai augintiniai mechaniškai gali parnešti erkių į namus, o tai kelia rimtą pavojų visai šeimai.

Tiesa, pasak gydytojos, vertėtų kritiškai vertinti ir plačiai reklamuojamas apsisaugojimo nuo erkių priemones, pavyzdžiui, eteriniai aliejai ar gintariniai karoliai – nėra veiksmingi.

Erkių sezonas – kiek jis trunka ir kada erkės yra pačios aktyviausios?

Anksčiau buvome įpratę apie erkių sukeliamas rizikas žmogaus ir augintinių sveikatai pradėti rūpintis tik atšilus orams. Visgi pastaraisiais metais stebimi klimato pokyčiai bei vis šiltėjančios lietuviškos žiemos lemia sparčiai didėjančią erkių populiaciją bei aktyvumą ištisus metus.

Kaip teikia PetCity NØRDIKA klinikos veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė, viskas ko reikia erkėms sėkmingai plisti ir išgyventi, tai šiluma, drėgmė ir kraujas – esant visiems šiems faktoriams erkės gali būti ilgaamžės ir išgyventi net 3-6 metus:

„Temperatūrai pakilus iki 4-5 laipsnių, jos tampa itin aktyvios, todėl  didėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. O remiantis „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro“ duomenimis, apsauga tiek mums, tiek augintiniams yra reikalinga visus metus.“

Visgi pasak gydytojos, šiuo metu erkės yra pačios aktyviausios: „Pavasarį, tik atšilus orams, stebimas didžiausias erkių aktyvumas, kadangi po ramybės periodo joms atsiranda poreikis maitintis, dėti kiaušinėlius. Vasarą aktyvumas gali sumažėti, jei yra sausa ir oro temperatūra labai aukšta, jeigu oras yra drėgnas ir oro vidutinė – erkių aktyvumas išliks.“

L. Krūminytė priduria, kad ruduo yra laikomas antruoju erkių aktyvumo piku, kuomet jos vėl privalo pasimaitinti prieš ramybės periodą, o atėjus žiemai, atšalus orams ir sutrumpėjus dienai – erkės pereina į ramybės būseną ir būna mažiau aktyvios.

Erkės gali tykoti išpuoselėtose pievose ir mieste

Kaip ir minėta anksčiau, erkėms patinka drėgnos ir šiltos vietos, tad natūralu, kad didesnė tikimybė su jomis susidurti atsiranda vaikščiojant krūmingose bei žolėtose vietose, kuriose gausu senų lapų krūvų, samanų, lapuočių.

Visgi specialistai pastebi, kad erkės yra linkusios vis labiau prisitaikyti prie vėsesnių orų bei mažiau žolingų vietų, rizikos susirgti tik didėja, tad rūpintis augintinių (ir savo) apsauga reikia net ir reguliariai nesilankant miške:

„Apmaudu, bet vis dar tenka pastebėti, kad ne visi augintinių šeimininkai apsaugoja savo augintinius nuo šių nariuotakojų, argumentuodami, kad savame aptvertame kieme ar daugiabučių namų kiemuose erkių nėra. Svarbu nepamiršti, kad kur vyrauja didesnė koncentracija keturkojų, ten maisto ieškančių erkių bus ne ką mažiau. Taip pat susidaro didesnė tikimybė, kad miesto erkės bus infekuotos labiau, nes jos užsikrečia nuo persirgusio/sergančio šuns kraujo ir perneša kraujo parazitus kitam“, – pažymi PetCity NØRDIKA veterinarijos gydytoja Liepa Krūminytė.

Gydytoja priduria, kad išpuoselėtose kotedžų pievose erkės gali atsirasti, net jeigu patys ir nesilankote miške: „Jas gali pernešti ir kiti žinduoliai, arba kaimynų šunys, kurie reguliariai yra vedžiojami miške. Mūsų pačių šunys dažniausiai parneša erkes į miestus”, – teigia gydytoja.

Ar katėms būtina apsauga nuo erkių?

Pasak ilgametę patirtį turinčios veterinarijos gydytojos, katės – tai dar vienas erkių taikinys, todėl jų apsauga nuo erkių taip pat derėtų susirūpinti.

„Tos, kurios yra reguliariai išleidžiamos į lauką, arba gyvena kartu su nuolat į lauką išeinančiais gyvūnais, privalo būti apsaugotos specialiai katėms skirtomis profilaktinėmis priemonėmis – lašais ar antkakliais, purškikliais (šunims naudojami repelentai, gali sukelti stiprią intoksikaciją ir neurologinius reiškinius), kurie veikia tiek repelentiškai, tiek ir insekticidiškai ir žudo šiuos išorinius parazitus.

Neteisinga manyti, kad erkės ligas platina tik šunims ir žmonėms, katės lygiai taip pat gali būti užkrečiamos Laimo liga, anaplazmoze, erlichioze ar piroplazmoze, hemobartonelioze. Šios ligos praktikoje katėms sutinkamos rečiau, o ir simptomai nebūna stipriai išreikšti”, – pažymi kalbinta PetCity veterinarijos gydytoja.

Gintariniai karoliai ir eteriniai aliejai – ne išeitis

Tačiau padidėjęs erkių aktyvumas tikrai neturėtų būti priežastis užsidaryti namie. Šiuo metu rinkoje yra gana nemažai efektyvių priemonių, padedančių apsaugoti augintinius nuo erkių pernešamų ligų.

„Priemonių nuo ektoparazitų, įskaitant ir erkes, yra labai daug ir įvairių – tai lašai, antkakliai, tabletės ar aerozoliai. Parinkti tinkamiausią priemonę, atsižvelgiant į augintinio rūšį, kūno svorį, amžių, sveikatos būklę ir paaiškinti kaip teisingai jas naudoti, gali tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas, o priemones įsigyti reikėtų tik specializuotose veterinarijos vaistinėse ar klinikose“, – teigia kalbinta pašnekovė.

Be to, kad priemonės būtų veiksmingos, jas reikia naudoti atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas bei pasitarus su veterinarijos vaistininku arba gydytoju.

„Svarbu aiškiai žinoti ir sekti minėtų priemonių veikimo laiką: pavyzdžiui, lašai yra efektyvūs 1 mėnesį, antkakliai 4-8 mėnesius, priklausomai nuo jų gamintojo, ektoparazitus atbaidančios ir žudančios tabletės 1 arba 3 mėnesius, priklausomai nuo gamintojo.

Turėkite omenyje, jog daugelis šių vaistinių preparatų pradeda veikti po 24-48 valandų, todėl profilaktinėmis priemonėmis reikia pasirūpinti iš anksto, o geriausia – jas naudoti reguliariai. Be to, vien tik atbaidančiais repelentiniais purškikliais šuns deramai neapsaugosite, reikėtų kartu derinti priemones, kurios veikia erkes žudančiai“, – pažymi L. Krūminytė.

Pasak veterinarijos gydytojos, svarbu ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją apie eterinių aliejų ir gintarinių karolių veiksmingumą atbaidant erkes:

„Gintariniai karoliai, eteriniai aliejai nėra tinkamos priemonės nuo išorinių parazitų. Gintarinių karolių efektyvumas moksliniais tyrimais nėra įrodytas, o eterinių aliejų veiksminga koncentracija gali sukelti pavojų jūsų augintinio sveikatai.“

Be to, veterinarijos gydytoja pažymi, kad priemonės, skirtos žmonių apsaugai nuo erkių, jokiais būdais negali būti naudojamosi augintiniams.

Nepamirškite apsaugoti ir savęs bei kitų šeimos narių

Veterinarijos gydytoja perspėja, kad neapsaugoti jokiomis priemonėmis nuo išorinių parazitų gyvūnai mechaniškai gali į namus parnešti erkių, kurios kelia pavojų ne tik patiems augintiniams, bet ir žmonėms:

„Erkių platinamomis ligomis gali užsikrėsti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Nuo erkinio encefalito yra skiepijami visų amžiaus grupių asmenys, įskaitant ir vaikus. Kalbant apie pavojingiausias erkių rūšis, jų yra be galo daug, tačiau pavojingiausiomis ligų nešiotojomis laikomos pievinės (Dermacentor reticulatus) ir miškinės erkės (Lxodes spp) – jas augintiniai gali parnešti į namus.”

Taigi, jeigu jūsų augintinis miega lovoje ant pagalvės arba kartu žaidžia su tik ką pradėjusiu ropoti kūdikiu, reikėtų naudoti kelias apsisaugojimo nuo erkių priemones bei akylai apžiūrėti augintinį po kiekvieno pasivaikščiojimo.

Žmonėms gydytoja pataria būnant gamtoje dėvėti šviesius rūbus, ant kurių lengviau pastebimas ropojantis pavojus.

Kaip šeimininkui elgtis, kai augintiniui įsisiurbia erkė?

Jeigu augintiniui įsisiurbia erkė, labai svarbu nedelsiant ją ištraukti ir akylai stebėti augintinio būklę, kadangi erkės gali sukelti mirtinas ligas.

„Erkei įsisiurbus kyla pavojus dėl užsikrėtimo jų pernešamomis ligomis, tokiomis kaip anaplazmozė, boreliozė (Laimo liga), erlichiozė ir viena dažniausiai diagnozuojamų Lietuvoje – babeziozė (piroplazmozė). Erkiniu encefalitu gyvūnai sirgti gali, tačiau šiai ligai šunys yra kur kas atsparesni nei jų šeimininkai.

Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, reikėtų nedelsiant ją pašalinti pincetu ar specialiu įrankiu joms traukti. Pincetą reikia priglausti kuo arčiau gyvūno odos, apimant ne tik erkės kūną, bet ir galvą, kad pašalintume visą erkę su galvute. Likusį pažeidimą – dezinfekuoti“, – pažymi veterinarijos gydytoja.