Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (552)

Tiksliau - jos dalis, nes bibliotekos dar 8 skyriai ir 13 filialų išsidėstę visame mieste. Ir juose vyksta nė kiek nemenkesnis kultūrinis, edukacinis darbas nei bibliotekos širdyje Turgaus g. 8. Bet šiandien neklebensime tikru kultūros ir edukacijos židiniu virtusios bibliotekos durų. Kiek pavyks, bandysime įsibrauti į kadaise čia gyvenusios Plauškų šeimos butą, kuris numeruotas skaičiumi 3.

Kai technologijų nebuvo...

Kai technologijų nei jokių feisbukų nebuvo, Klaipėdos jaunimas vakarais, ypač vasarą, tiesiog užtvindydavo Pergalės (dabar Tiltų) ir H. Manto gatves. "Šlifuodavome" maršrutu turgus - Kultūros parkas ir atgal. "Prūdais" susitikdavome pažįstamų ir nepažįstamų. Kai kada ir tie nepažįstami bandydavo užkalbinti. Kartais būtent nuo to prasidėdavo draugystės. Žiemą jos megzdavosi čiuožykloje arba šokių salėse. Labiausiai lankomos buvo Kultūros, Karininkų namų. O šiaip jau šokančiųjų nestigdavo nei Prekybos uosto, nei statybininkų ar "fanerkės" kultūrnamiuose. Visur rinkdavosi daugmaž iš matymo pažįstama "chebra". Kas nedrįsdavo "šlifuojant" pakalbinti, šokiuose - laisvai.

PLAUŠKAI. Plauškai su jau ūgtelėjusiu Eridanu ir ką tik į pasaulį parėjusiu Edvardu.

Silvestra ir Vidmantas susipažino nei šokdami, nei "šlifuodami". Iš pamokų vakarinėje mokykloje su draugėmis grįždama Silvestra stabtelėjo prie kioskų šalia "Neptūno" restorano. Prie tų kioskų Vidmantas ir pakalbino. O paskui iki autobusų stotelės palydėjo. "Net laidinius telefonus reta šeima teturėjo, tad susitikti tartis turėjai žiūrėdamas vienas kitam į akis. Na, ir sutarėm. Pradėjom susitikti, bendrauti", - draugystės su Vidmantu Plauške pradžią prisiminė Silvestra. Ji įsitikino, kad vaikinas turi rimtų ketinimų, kai supažindino su savo mama. O kai jaunuoliai sutarė dėl vedybų ir užsuko į Turgaus g. 8 pranešti Vidmanto mamai, ši, pasak Silvestros, apsidžiaugė ir iš karto "sumodeliavo": "Ateik ir gyvenk." Taip Silvestra tapo Turgaus g. 8-ojo namo gyventoja- dviejuose kambarėliuose, kuriuos teskyrė užuolaidos...

Atitiko kirvis kotą

Plauškų vestuvės Baltijos pr. daugiabutyje, kuriame gyveno Silvestros tėvai, buvo šaunios. Gal net išskirtinės - su bažnyčia, su altoriais. Jiems buvo svarbu prisiekti "mylėti amžinai ir varge, ir džiaugsme, kol mirtis mus išskirs". Anuomet tų bažnyčių ir altorių dėl pačių įvairiausių priežasčių daug kas vengdavo. Plauškai tuokėsi ir Civilinės metrikacijos skyriuje, kuris tuomet buvo Dangės gatvėje, ir Kristaus Karaliaus bažnyčioje, kuri tuomet taip dar nebuvo vadinama, nes vienintelė "ant Klaipėdos" ir tebuvo.

ONA PLAUŠKIENĖ. Silvestros anyta Ona Plauškienė (dešinėje), dirbusi Raudonojo kryžiaus ligoninėje šeimininkėle, turėjo ir humoro jausmą, ir užsispyrimą. Tos savybės jai leido už 100 rublių nusipirkti anūko vardą - Eridanas.

O paskui - kasdienybė. Abiejų jaunuolių būta darbščių: po darbo siuvykloje Silvestra jau namuose birbino siuvamąją, o Vidmantas, Girulių telecentro aukštalipis, skubėdavo smaluoti lengvųjų automobilių dugnų kažkieno garaže Karklėje. "Savo siūtus paltus, palaidinukes nešdavau į turgų, kur bemat apspisdavo moterys, urmu siuvinius perkančios. Kiek žinau, jos tuos paltus ir palaidinukes veždavo parduoti į kaimynines respublikas. Pati to niekada nedariau- pakakdavo, ką vietoje uždirbdavau. Vidmantas po darbo kartais spėdavo nusmaluoti vieno automobilio dugną", - pasakojo Silvestra. Darbštumo, o ne spoksojimo į televizorių rezultatas - dvejiem metams praėjus nuo vedybų pora jau įpirko padėvėtą "zaporožietį". Mat jau buvo gimęs sūnelis ir išvykoms į gamtą reikėjo kokių "vežėčių". Šiandien Silvestra juokauja: "Pardavėm vaikišką vežimėlį, nusipirkom "zapą".

Eridanas

"Žinoma, kaip ir daugelis tėvų, belaukdami to sūnelio, sukom galvas dėl vardo. Viskas baigėsi tuo, kad anyta, grįžusi iš darbo Raudonojo kryžiaus ligoninėje, kur dirbo šeimininkėle, visus galvosūkius nutraukė: "Eridanas", - trenkė ji. Kai mudu su Vidmantu galvojome apie petriukus, jonukus ar broniukus, anytos nuosprendis pribloškė. Bandėm prieštarauti. Bet anyta, turėjusi humoro jausmą, pareiškė: "Aš tą vardą perku už šimtą rublių." 1979 metais tai buvo dideli pinigai. Nusileidom, - parsidavėm. O anyta tą vardą nuklausė per Jūros šventę, kai kažkoks kapitonas pasakojo apie savo gyvenimą ir minėjo dukterį Eridaną. Taigi, anyta nusprendė, kad toks vardas gali būti ir vyriškas, labai tinkantis jos anūkėliui", - tuomet visai negirdėto sūnaus vardo kilmės istoriją pasakojo Silvestra Plauškienė. "Kai Eridanas pradėjo lankyti darželį, dėl jo vardo stebėdavosi auklėtojos, kai pradėjo lankyti mokyklą, besistebinčių vardu irgi buvo nemažai. Bet, praėjus metams kitiems, ir darželyje, ir mokykloje radosi ir daugiau Eridanų. Vėliau išsiaiškinom, kad yra Eridano žvaigždynas, tai ir visai vardas patiko. O sūnui jis tikrai pritiko. Ir jis niekada nėra reiškęs pretenzijų dėl savo vardo",- patikino p. Silvestra. Pasiraususi šaltiniuose aptikau, kad prieš milijonus milijonų metų vietoje Baltijos jūros tekėjusi upė Eridanas. Tas jūrų kapitonas per Jūros šventę pasakojęs apie savo gyvenimą galbūt tai žinojo. Užtat dukteriai suteikė išnykusios upės vardą. Bet čia tik spėlionė...

Edvardas

Antrajam po kelerių metų gimusiam sūneliui Plauškai parinko ne tokį jau išskirtinį vardą - Edvardas. Bet vėl ne be anytos įtakos. Pagal jos išmintį ir įsitikinimus šeimos vaikų vardai turėtų būti iš tos pačios raidės. Esą tuomet atžalos "nesipjaus", vienas kitam padės. Na, tiesiog puikiai sugyvens. Kai Silvestros paklausiau, ar tai iš tiesų pasitvirtino, ji teigė - taip. Ir pridūrė, kad Edvardas su marčia savo sūnų pakrikštiję Cezariu. Gali būti, kad tėvai savo sūnų savaip "užkodavo". Esu įsitikinusi, kad kiekvienas vardas, suteikiamas sūnums ar dukroms, tiesiog privalo turėti savo istoriją. Ji, metams slenkant, tiesiog tampa giminės legenda, kartojama iš kartos į kartą.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais.

Anonsas

Kodėl naktimis per sapnus Vidmantas Plauškė rėkdavo? Kaip ir kodėl Plauškai bendraudavo su biblioteka? Kaip sutardavo su kaimynais ir kokių keistenybių pasitaikydavo? Apie tai ir daug ką kita skaitykite ateinantį penktadienį.