Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (557)
Tiksliau - jos dalis, nes bibliotekos 6 skyriai ir 11 padalinių išsidėstę visame mieste. Ir juose vyksta nė kiek ne menkesnis kultūrinis, edukacinis darbas nei bibliotekos širdyje Turgaus g. 8. Šiandien toliau dairysimės tikru kultūros ir edukacijos židiniu virtusios Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos patalpose.
SVEČIAS. Dažnas bibliotekos svečias rašytojas Vytautas Račickas, kurį pamėgo ir bibliotekininkės, ir vaikai, kuriems jis kuria.
Po nejudančiu akmeniu vanduo neteka
"Akvarelėje" prieš savaitę keliais štrichais įvardinta, kas ir kaip daryta modernizuojant bibliotekos skyrius ir padalinius. O dėl to reikėjo išmokti ir projektus rašyti lėšoms iš ES fondų pritraukti, įsilieti į Lietuvos bibliotekų katalogą ir dar daug ko išmokti. Nes laikas nestovi vietoje. Ir tu negali sustingti manydamas, kad, įgijęs bibliotekininko diplomą, gali būti ramus - viską žinai, viską moki.
"Kai atvažiavau į Klaipėdą ir pradėjau dirbti bibliotekoje, neslėpsiu, tarp kolegių jaučiausi daugiausiai žinanti ir išmananti. Gal kurį laiką taip buvo iš tiesų. Tuo metu man sektini pavyzdžiai buvo Laima Lukošiūnienė Respublikinės bibliotekos (dabar Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Meno skyriaus vadovė, tos pačios bibliotekos Muzikos skyriaus vedėja Eglė Mačernienė. Būdavo bendri seminarai visos Lietuvos bibliotekininkams, kuriuose labai atvirai keisdavomės patirtimi ir nuomonėmis, kiek įstengdama dalyvaudavau jų surengtose popietėse, vakaruose. Ne, paraidžiui nekopijuodavau, ką jos pateikdavo bibliotekos lankytojams, skaitytojams. Bet tokiuose susiėjimuose gimdavo idėjos, ką įdomaus galėtume pateikti saviškiams skaitytojams. Beje, toje Respublikinėje bibliotekoje mezgėsi pažintys su iškiliausiais to meto rašytojais, menininkais. Užtekdavo drąsos juos pakviesti atvažiuoti į Klaipėdą. Ir mūsų skaitytojai turėdavo galimybę pajausti dvasinę fiestą", - pasakojo bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.
Beje, ji pripažino egzistavus ideologinius rėmus: "Taip, turėjome minėti Lenino gimtadienius, spalines, gegužines. Bet naudojomės ir didele kūrybine laisve. Jos tikrai nevaržė Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė. Atvirkščiai, pati nespausdama žmonių į ideologinius rėmus, ragino ir mus žvelgti plačiau, kūrybingai. Iš tiesų, jeigu žmogaus nespaudi į rėmus, jis tiesiog pražįsta ir trykšta sumanymais. Pvyzdžiui, bendradarbiaujant su Respublikine biblioteka, tiksliau, su mano dievinama jau minėta Laima Lukošiūniene, buvome surengę ciklus "Menas ir filosofija", "Religija ir menas". Jau primiršau, kaip iš Vilniaus ir atgal parsitempdavau paveikslus, retas meno knygas, bet ciklai turėjo didelį pasisekimą. O dėl to buvo verta stengtis.
Atgaivos suteikdavo ir poetai, rašytojai. Be galo mylėjom kūrybinius žmones - ir atvykusius, ir vietinius. Jie atsakydavo tuo pačiu ir mums, ir bibliotekos lankytojams. Labai mėgau pačius įvairiausius renginius vaikams. Šiandien dažnas jų - bibliotekos renginių lankytojas, nes pagrindai anuomet buvo pakloti", - atsiminimais dalijosi B. Lauciuvienė.
Turi iš ko mokytis
Pasak bibliotekos vadovės, šiandien ji mokosi iš bendradarbių: "Mūsų kolektyvas tikrai labai kūrybingas, kurioje srityje besidarbuotų. Šiandien kompiuterių magijos mokausi iš Jolitos Baltrimienės, įvairias idėjas generuojame su pavaduotoja Eugenija Koreckiene, nuoširdumo bendraujant su žmonėmis pamokas gaunu iš Birutės Jakštienės, žaviuosi, kaip inteligentiškai renginius veda Loreta Liutkutė ar Birutė Skaisgirienė.
Man imponuoja ir bibliotekos renginių talkininkės režisierė Dalia Kanclerytė, aktorė Nijolė Sabulytė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Kad ir kaip ir kuo būtų užsiėmusios, niekada nesako "ne", jeigu reikia jų pagalbos ir žinių. Dalia, puikiai pažįstanti aktorių ir dailininkų pasaulį, jau kelintus metus bibliotekoje ir Turgaus gatvėje, ir Girulių padalinyje rengia prisiminimų vakarus ir apie savo tėvą legendinį Klaipėdos aktorių Vytautą Kanclerį, ir apie architektą Vytautą Šliogerį, ir apie dailininką, kaligrafą Algį Kliševičių. Tikrai turiu iš ko mokytis ir žavėtis tiek bendradarbių, tiek bibliotekos talkininkų talentais ir sugebėjimais", - prisipažino B. Lauciuvienė.
Na, o ne specialiai ieškoti, o pakeliui pasitaikę bibliotekos skaitytojai, kai kurie rimtai, kai kurie su humoru, grasino užpirkti už bibliotekininkes mišias. "Tai dėl jų kantrybės mes nenutolom nei nuo savo vaikų, nei nuo anūkų. Bibliotekoje buvome išmokyti naudotis elektroniniais paštais, skaipais ir veidaknygėmis. Jei būtume neįlipę į kompiuterių įvaldymo traukinį, palaikyti ryšį su emigravusiais vaikais ir anūkais būtų kur kas sudėtingiau", - sakė vyresniojo amžiaus bibliotekos lankytojai.
Jiems antrino ir jaunimas, kuriems naujosios technologijos, kaip sakoma, jau kartu su motinos pienu parėjo. Jiems biblioteka taip pat reikalinga mokantis vidurinėje, o studijuojant juo labiau. Žinoma, jei žinių semtis neišbirbia į sorbonas, kembridžus ar harvardus. Kad ir kaip būtų nuvertinti gimnazijų mokytojai, tačiau ir klaipėdiečiai taikosi į prestižiškiausias mokslo šventoves, siekia ir pasiekia tikslų, daro stulbinamas karjeras. O jose esti ir bibliotekininkų triūso dalelė.
JAUKUMAS. Taip šiandien atrodo bibliotekos fasadas. Jaukūs žiburiai čia atvilioja ne vieną skaitytoją.
Anonsas
Po savaitės - apie bibliotekos kaimynų Semionovų šeimą, kuri ir šiandien tebegyvena Turgaus g. 8-ajame name. Kas suartino biblioteką su Semionovais? Atsakymus rasite kito penktadienio "Akvarelėje".
Rašyti komentarą