Ankstesnėse "Akvarelėse" "skaičiavome" jūrų kapitono L. Stulpino karjeros laiptelius, kol Lietuvai 1918 m. paskelbus nepriklausomybę ir 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą, nuo Telšių kilęs jūrų asas iš Liepojos persikėlė gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Kaip jam sekėsi apžvelgėme. Šiandien toliau dairysimės Sankryžos 7-ajame name.
Kapitonų klubas
L. Stulpinas buvo pirmasis lietuvis jūrų kapitonas, baigęs mokslus Liepojoje, įgūdžių įgijęs XX a. pradžios didžiausiuose ir moderniausiuose laivuose, iš Liepojos plaukusiuose į JAV, kitas šalis pirmyn ir atgal. Amžininkų tvirtinimu, jis buvęs bebaimis kapitonas, nevengęs imtis atsakomybės pačiais sudėtingiausiais reisų momentais. Jų kapitonų gyvenimuose tikrai nestinga.
Kai Klaipėdoje pokariu pradėjo veikti Jūreivystės mokykla, į ją patraukė vaikinai iš toliausių Lietuvos kampelių, nors su vandeniu teturėjo tik tokį ryšį kaip upeliukas, ežerėlis ar kūdra prie namų. Dar vienas viliojantis dalykas mokykloje buvo nemokama apranga ir maistas. Iš kaimų ir miestelių atvažiuojantiems su faneros lagaminais tai buvo bene pagrindinis akstinas "kabintis už jūros". Ir kabinosi - ragais ir nagais.
Slenkant metams, augant žvejybiniams ir prekybos laivynams, jau spėjusių pagarsėti ir pelnyti pripažinimą kapitonų Klaipėdoje buvo, kaip sakoma, sočiai. Kai kurie kapitonai jau buvo paskubėję, kaip tada sakydavo, į užtarnautą poilsį. Nors veiklos krante - statinėmis semk, bet.. "jūra vis tebešaukia". Tai tie, kuriuos jūra šaukė ypač, ir lankydavosi Interklube - be jokių įsipareigojimų, tiesiog pabendrauti, "įkalti" viskio stiklinaitę, nes Interklubas sovietmečiu buvo bene vienintelė vieta Klaipėdoje, kur šio gėrimo būdavo...
Kai keli, kartais keliolika kapitonų užsukdavo į Interklubą, daug kam, neišskiriant ir užsieniečių jūreivių, darydavo įspūdį. Apranga su aukso spalvos antsiuvais, kapitonų kepurės. Tokią jų, uniformuotų, sankaupą pamatyti - reta proga. Daugelis jau buvo sukaupę šlovingas biografijas.
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, ir Sankryžos 7-ajame name vietoje Interklubo įsikūrė Uosto kapitono tarnyba, pastate atsirado vietos ir kapitonams glaustis. Jie susibūrė į Jūrų kapitonų klubą, buvo įvesta narystė, klubo nario mokestis. Kapitonai pasirūpino ir klubo nario ženkleliu.
"Buvome net užsisakę apvalų stalą, už kurio susėdę diskutuodavome, aptarinėdavome probleminius Lietuvos kaip jūrinės valstybės reikalus. Tačiau mūsų patarimų, naikinant laivynus, niekas neklausė",- prisiminė šio klubo steigimo vienas iniciatorių kapitonas Sigitas Šileris. Būtent Jūrų kapitonų klube gimė idėja išleisti įvairių periodų kapitonų, nepaisant tautybių, portretų albumus. Jų išleista trys.
"Didelis dėkui už titanišką darbą šviesaus atminimo kapitonui Jakubui Jakubovskiui, be kita ko totorių tautybės, bet labai mylėjusiam Lietuvą. Tai jis titaniškai darbavosi, rinkdamas fotografijas ir rašydamas trumpus biografinius tekstus po kapitonų portretais. Mes prisidėdavome, jeigu jis jau ko nebeaprėpdavo",- prisiminė S. Šileris. Kai J. Jakubovskis būtent dėl albumų leidybos klaipėdiečių buvo išrinktas Metų jūrininku, apdovanojimo atsiimti ant pakylos neužlipo. Kodėl? "Vakarų ekspresas" pranešė štai ką: "Šventinėje eisenoje iki Kruizinių laivų terminalo turėjęs žygiuoti 2010-aisiais Metų jūrininku nominuotas kapitonas Jakubas Jakubovskis netikėtai mirė. Jūros šventės išvakarėse kapitonas padovanojo žurnalistams tris paties parengtus albumus "Lietuvos jūrų kapitonai" ir nuoširdžiai linkėjo kuo geriausios kloties. Penktadienį popiet kapitonas dalyvavo eisenos repeticijoje, bet staiga pasijuto blogai ir netrukus mirė. Kai jo kolegos žygiavo šventinėje eisenoje pagrindine miesto gatve, J. Jakubovskio artimieji dar nebuvo atsipeikėję nuo tokios netikėtos netekties."
Kapitonų klubo nariai būdavo ir tebėra Jūrų šventės eisenų puošmena. Klubas įvairiomis formomis tebegyvuoja ir šiandien. Tačiau jo gretos retėja. Jaunieji kapitonai jau dažnai ir ne Lietuvos "nuosavybė". Tad burtis tarsi ir nebėra poreikio...
TRYS KAPITONŲ PORTRETŲ ALBUMAI. Kapitonų klubo narys šviesaus atminimo Jakubas Jakubovskis parengė tris "Lietuvos jūrų kapitonai" albumus.
Anonsas
Kitą savaitę dar grįšime į tarpukario Sankryžos 7-ąjį namą, kuriame po Liudviko Stulpino, perėmęs pareigas iš jo, gyventi atsikraustė vėlgi pirmasis, tik karinio laivo "Prezidentas Smetona" kapitonas Adomas Daugirdas.
Prašymas - anonsas
Po savaitės kitos vėl sugrįšime į Turgaus g. ir bandysime šniukštinėti po 9-ąjį šios gatvės namą, kuriame pokariu yra buvę ir kultūros namai su šokių sale. O joje dainuodavo Nelė Klimenko, vėliau ištekėjusi už Arvydo Paltino. Šio namo mansardose gyveno pokario klaipėdiečiai. Kas čia buvo tarpukariu, kaip keitėsi pastato paskirtis ir bandysime išsiaiškinti. Prašyčiau atsiliepti čia gyvenusius pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą