Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (594)

Melnragė - Klaipėdos miesto dalis su įdomia praeities istorija ir pokario sakmėmis. "Klaipėdos akvarelės" Melnragėje dar nebuvo įsisukusi. "Kablys" buvo žymiai anksčiau, kai išgirdau istoriją iš Stanislavos Šličytės, kaip ji, grįžusi iš tremties, Klaipėdoje niekur negalėjo įsidarbinti - viršininkai drebino kinkas po savo sparneliu turėti tremtinę. O štai Tuberkuliozės dispanserio vyriausiasis gydytojas Pranas Lideikis, žinoma, rizikuodamas merginą priėmė dirbti laboratorijoje.

Taip, Klaipėdoje yra Prano Lideikio gatvė, tačiau kiek klaipėdiečių atsakytų į klausimą, kas tas Lideikis Klaipėdai buvo...

Ir dar vienas "kablys" įsisukti į Melnragę buvo "Akvarelėse" apie paštą Kęstučio Meškio minėtas Prano Lideikio sūnus Tautvydas Lideikis. Bet pokarinės istorijos kiek vėliau. Pirmiausiai pasižvalgykime po Melnragės gyvenvietės istoriją.

LIETUVIŠKASIS PERIODAS. Sprendžiant pagal daugelį ženklų, Melnragė ypač suklestėjo lietuviškuoju Klaipėdos krašto periodu 1923-1939 m.

Melnragės istorijos krislai

Pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos XVI-XX amžiais buvo tankiai gyvenama teritorija, kuri formavosi keletą šimtmečių. Istoriniuose šaltiniuose iš dabartinės Pajūrio regioninio parko zonos anksčiausiai paminėta Kalotė - 1253 m. ji pažymėta krašto dalybų tarp ordino ir Kuršo vyskupo rašte.

Po Žalgirio mūšio (1410 m.) ir Melno taikos (1422 m.) krašto gyvenimas tapo ramesnis, galutinai buvo nustatytos sienos tarp ordino ir Lietuvos. XV amžiuje buvo susirūpinta gyvenviečių steigimu, nes reikėjo užtikrinti Pajūrio pašto kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, funkcionavimą ir apsaugą. Šis kelias ordinui buvo labai svarbus, todėl pakelėje buvo steigiamos karčemos, kurdinami gyventojai. XV amžiuje jau minimos Nemirsetos ir Kalotės karčemos. Jose keleiviai ne tik pernakvodavo, pavalgydavo, pasikeisdavo arklius, bet karčemos buvo ir savotiški prekybiniai centrai. Čia rinkdavosi apylinkių žmonės, būdavo skelbiami krašto valdžios įsakymai ir potvarkiai.

Nuo XVI amžiaus pradėta minėti ir Karklininkų karčema. Maždaug tuo pačiu metu pradėjo formuotis ir Melnragės gyvenvietė. Pirmiausiai sodybų pavidalu. Jos daugiausiai buvo išsidėsčiusios vienkiemiais, o pavadinimai kilę nuo čia gyvenusių žmonių pavardžių. Vėliau sodybų vietose kūrėsi kaimai. Kaip galima pastebėti iš 1540 m. (pirmojo šiame krašte) gyventojų surašymo, daugumą gyventojų tuomet sudarė kuršių kilmės žmonės. Didžiausia gyvenvietė tuo metu buvo Karklininkai, kuriuose gyveno apie 330 žmonių. Įsikūrusieji prie pat jūros daugiausiai vertėsi žvejyba, gyvenusieji atokiau vertėsi ir tradiciniais verslais - žemdirbyste, gyvulininkyste, augalininkyste.

POKARIS. Pokariu Melnragė irgi klestėjo, bet visai kitaip. Čia buvo pradėti statyti žvejų kolūkio tipiniai namai, Melnragės peizažo tikrai nepaįvairinę ir nepapuošę. Bet pokariu ypač svarbu buvo stogas virš galvos. Tai ir pasirinktas paprasčiausias, greičiausias ir tikriausiai pigiausias kelias žvejus aprūpinti būstu.

1785 m. - tik septynios šeimos

Taigi, 1785 m. Melnragėje gyveno tik septynios šeimos - iš viso 35 žmonės. Įdomios gyventojų pavardės, vėliau kai kurios nunykusios, kai kurios išlikusios kaip gyvenviečių pavadinimai: Gvildys, Skroblis, Brusdeilynas, Šušelis, Losmanas, Kiošis, Cvikis, Kuršius, Erceninkas ir kt. Tarp išsimėčiusių sodybų liko kaimo ganykla. Vaikai lankė Kalotės, Purmalių ir Tauralaukio mokyklas.

Iki XIX a. pradžios pajūrio žemė priklausė Prūsijos iždui. Naujakuriai joje galėjo apsigyventi tik valdžiai leidus. XIX a. viduryje Melnragės 23 sodybose gyveno 175 žmonės, kurie vertėsi žvejyba, laivyba, iš dalies ir žemdirbyste. Jei vėjai ir jūros srovės nebuvo palankūs, senieji burlaiviai nerizikuodavo plaukti į Klaipėdos uostą. Tuomet prekes savo valtimis plukdydavo Melnragės žvejai arba jie padėdavo laivus nuvilkti iki Klaipėdos. Mat ties Melnrage jie dažnai suduždavo: 1852-1856 m. būta 22 avarijų. Sudužusių laivų liekanas melnragiškiai naudodavo statyboms ir kurui.

CISTERNOS. Vystantis pramonei, plečiantis uostui Melnragė netapo kurortine zona. Atvirkščiai, nuo Melnragės kąsnį po kąsnio atsikremta pramonės gigantai.

ANONSAS

Kitą savaitę - apie melnragiškių gyvenimo būdą, ypač pakitusį Klaipėdos lietuviškuoju periodu 1923-1939 m. Kas jam buvo būdinga? Kokiu transportu į Melnragę keliavo klaipėdiečiai? Ką čia apsilankiusieji rasdavo išskirtina?

Bus daugiau.
"Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".