Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (639)

Ankstesnėse "Akvarelėse" žvalgėmės po šį namą prieškariu, pokariu, įžengėme ir į atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus, kas šiame name įsikūrė, kai iš jo išsikraustė "Litrybpromas" - Lietuvos žuvies pramonės gamybinis susivienijimas.

Su namo istorijos pasakojimais jau įžengus į Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus, pasipylė "Vakarų ekspreso" skaitytojų klausimai: ką praleidau, ar jau rašėte apie "Litrybpromą"? Ne, dar nerašiau, nes baugino neaprėpiamos veiklos apimtys ne tik Lietuvoje, bet ir gijos į kitas SSRS respublikas. Negana to - į Pietų Afrikos krantus ir žūklės rajonus, Kanados pakrantes ir vandenis.

Jūrinė patirtis

Žodžiu, baugino nerti į menkai pažįstamus vandenis, nors kaip žuvis nuo vaikystės taškydavausi Baltijos jūros bangose, kurias esu išbandžiusi ir per audrą.

O štai kas yra audra, laive tepatyriau 1994 m., kai nedideliu transportiniu laivu plaukiau stažuotis į Daniją. Kai pradėjo skraidyti tarsi kokiame kosmose daiktai, lėkštės, supratau, kas tai yra jūros liga. Žinojau apie tokią, bet iš jūreivių ir žvejų pasakojimų menkai įsivaizdavau. Tais pačiais metais rugsėjo 28 d. nuskendo gal 10 kartų didesnis nei tas transportinis laivelis, kuriuo plaukiau į Daniją ir atgal, keltas "Estonia"...

Jau grįžusi į Klaipėdą, turėjau supratimą apie klastingą Baltiją, nes daug ko buvau išsiklausinėjusi transportinio laivelio kapitono prancūzo. Jam Baltijos jūra labai nepatiko. Šlovino ramią Viduržemio jūrą. Fredericijoje stebėjau, kaip jis savo valdomą laivą milimetrų tikslumu įspraudė tarp kitų laivų. Tai ir visa jūrinė patirtis. Tiek to, su ta "patirtimi" neriam į neaprėpiamą "Litrybprom" veiklą.

Įdomiausia, kas nutiko

Įdomiausia, kas nutiko po kruopelytę renkant informaciją aprėpti neaprėpiamą "Litrybpromo" - Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo - veiklą, buvo tai, kad, beieškodama šio susivienijimo ištakų, "užsiroviau ant" LTSR žuvies pramonės ministerijos. O ji Klaipėdoje gyvavo iki 1958 m. Ir tame pačiame Herkaus Manto g. 2-ajame name, kurį dabar ir narstome po narelį. Kai pradėjau ieškoti duomenų apie tą ministeriją, nutiko labai juokinga - visagalis "Google" išskraidino "Dviračio žinias", kuriose Kauno meras veda derybas su valdančiosios daugumos pačiu pačiausiu dėl Lietuvos žuvies pramonės ministerijos steigimo... Kaune. Ir tiek žinių apie sovietmečiu Klaipėdoje veikusią žuvies pramonės ministeriją...

Mini "gūglu" tapo Klaipėdos garbės pilietis Valentinas Greičiūnas, kuris vardino toje ministerijoje dirbusių klaipėdiečių pavardes, tarp kurių reta buvo lietuviška. Jis paminėjo ir LTSR žuvies pramonės ministro pavaduotoją Joną Babravičių. Jis vėliau dirbo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku. Jaunimui paaiškinu: vykdomasis komitetas - merijos atitikmuo.

Taigi "Litrybpromas", tiesiogiai pavaldus Maskvai, tiksliau, SSRS žuvies pramonės ministerijai, įsikūrė ne tuščioje vietoje. Bet, žinoma, įvyko kadrų kaita. Generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Eugenijus Urbonavičius, dar 1955 m. baigęs Leningrado vandens transporto inžinierių institutą. Paskyrimą dirbti gavo Klaipėdos žvejybos uoste, kuriame ir klostėsi karjera, atvedusi iki reikšmingo posto. Apie jo reikšmingumą Klaipėdai - kiek vėliau. Dabar - nuo varčios prie pradžios.

Galinga organizacija

Iki 1950 m. KIaipėdos žvejai žūklaudavo tik Baltijoje ir Kuršių mariose. Tų metų vasarą du žvejybiniai laivai pirmą kartą išplaukė į Šiaurės Atlantą, o aktyvi žūklė Šiaurės jūroje ir Vakarų Atlanto Niufaundlando rajone prasidėjo tik 1957 m., jau TSKP generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo "atšilimo" laikais. Imperijai reikėjo maisto, o pigiausias maistas plaukiojo jūrose. Pasikeitus žvejybos rajonams, pakito ir sugaunamų žuvų rūšys.

Norėdama aprėpti neaprėpiamą "Litrybpromo" veiklą, pasitelkiau 1984 m. "Baltijos" almanachui rašytą Algirdo Vaitiekūno, tuo metu dirbusio "Litrybpromo" generalinio direktoriaus pavaduotoju kadrų reikalams, rašinio dalį:

"Iš pradžių Klaipėdoje buvo viena žvejybinė bazė. Vėliau nuo jos atsidalino kitos, steigėsi kranto organizacijos. Išaugus jų skaičiui, Klaipėdoje buvo sukurta Žuvies pramonės ministerija, kuri, labai gaila, vėliau buvo reorganizuota į valdybą, o dar vėliau į susivienijimą. Jis kartu su Kaliningrado, Latvijos, Estijos ir Leningrado susivienijimais sudaro Vakarų baseiną, vieną iš keturių TSRS žuvininkystės sistemoje.

Šiuo metu į mūsų susivienijimo sudėtį, eilės tvarka pagal dirbančiųjų skaičių, įeina: Tralerių laivyno bazė, turinti stambiatonažį laivyną, Okeaninio žvejybos laivyno bazė, dirbanti su mažaisiais ir vidutinio tonažo laivais, ir Refrižeratorių laivyno bazė, turinti plaukiojančias bazes, transportinius ir aptarnaujančius laivus.

Visą laivyną aptarnauja bandomasis - parodomasis žvejybos uostas. Žuvies produkciją krante gamina Klaipėdos, Vilniaus, Kauno žuvies perdirbimo fabrikai. Medinę, skardinę tarą gamina Klaipėdos taros gamykla "Progresas", tiekimo klausimus sprendžia Tiekimo kontora, statybos ir rekonstrukcijos darbus vykdo Remonto - statybos valdyba, kadrus ruošia Klaipėdos jūreivių ir Jūreivystės mokyklos, tinklus gamina Žūklės priemonių cechas.

Vienu ar keliais aspektais su šia pramonės šaka surištos tokios įstaigos kaip Klaipėdos technikos mokykla, Kaliningrado aukštųjų mokyklų Mokymo - konsultacinis punktas ir Užsienio kalbų kursai, projektavimo - konstravimo biurai, filialai, laboratorijos, gydymo, aptarnavimo ir kitos organizacijos tiek Klaipėdoje, tiek kitose Lietuvos vietovėse."

Tai ar galite įsivaizduoti, kokia tai buvo galinga organizacija, apraizgiusi iš esmės vis dar agrarinę Lietuvą? O kai Klaipėdos žvejybiniai laivai pradėjo marširuoti ir prie Afrikos krantų, žūklauti jos vandenyse, kaip valdyti tokią "machiną"?

Tik rinkdama medžiagą apie "Litrybpromą", suvokiau, kodėl su šiuo žemynu taip veržiasi draugauti šiandieninė Rusija. Tai ir sutartys dėl žūklės plotų šio žemyno vandenų teritorijose. Po kruopelytę berankiodama informaciją, aptikau užuominų apie piratų "operacijas" ir į sovietmečio žvejybinius laivus. Tiktai tuomet tarptautinių skandalų nekildavo, nes kažkokiu būdu jie būdavo užglaistomi. O žvejai, grįžę į krantą, apie tai, kas patirta, viešai nekalbėdavo. Juk laivuose egzistuodavo ir "politrukų" etatai. Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad jų, ėjusių šias pareigas, labai įvairių būta... Bet idėjines kaukes privalėjo turėti visi - ataskaitoms.

Žūklauti Klaipėdos žvejai plaukdavo ir prie Kanados krantų.

Kaip toji organizacija "Litrybpromas" buvo valdoma ir kas buvo vyriausiasis dirigentas - kitoje "Akvarelių" dalyje po savaitės.

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.