Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (283)

Leidiniai šiame name yra tokie pat gyventojai, kaip ir žmonės.

Vyriausia gimė 1678 m.

Savo knygas ir archyvus šiai bibliotekai buvo padovanojęs pagal profesiją vaistininkas, o pagal pašaukimą - Klaipėdos istorijos metraštininkas Johanas Zembrickis. Gaila, kad karo metais ši vertinga dovana, kaip ir visos knygos, kauptos čia iki tol, dingo nežinoma kryptimi. Tačiau knygų ir archyvų dovanojimo tradicija buvo pratęsta ir sovietmečiu.

Pirmosios knygos - 7 000 egzempliorių - buvo gautos 1950 m. iš kolektoriaus, Klaipėdos knygyno, Kaliningrado ir Černigovo sričių. Iš jų penktadalį sudarė visuomeninė politinė literatūra. Kadangi pirmosios komplektuotojos bibliotekoje buvo rusų tautybės moterys, tai daugiausiai leidinių jos užsakydavo ir pirkdavo iš knygyno "Vojenaja kniga" ("Karinė knyga").

Per pirmąjį bibliotekos gyvavimo dešimtmetį fondai išaugo iki 160 tūkst. knygų. Pirmoji suinventorinta knyga lietuvių kalba buvo Jono Avyžiaus "Garbė", antroji - Žoržo Amadu "Aukso vaisių žemė".

Vyriausia amžiumi knyga fonduose - 1678 m. Antverpene išleista "Theologia moralis". Ją bibliotekai padovanojo Klaipėdos universiteto docentas Marijus Šidlauskas.

"Brangiausios yra dvi "knygos". Pirmoji - naujos bibliotekos statybos projektas, kainavęs 150 000 rublių, ir antroji, atsiėjusi apie milijoną litų - kitas statybų projektas. Sunkiausia knyga - Vebsterio žodynas, sveriantis aštuonis kilogramus, lengviausia - valstybės finansiniai įsipareigojimai bibliotekai, užimantys vos vieną eilutę ir nieko nesveriantys", - juokavo bibliotekos vadovas Juozas Šikšnelis.

Minėtasis Vebsterio žodynas bibliotekoje atsirado JAV gyvenusios kalbininko Antano Salio žmonos, šviesaus atminimo Sofijos rūpesčiu.

Bibliotekos bibliotekoje

Vienas iš pirmųjų miestelėnų, savąja biblioteka ir archyvais praturtinęs I. Simonaitytės bibliotekos fondus, yra fotografas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius. Jo dovana bibliotekai, o kartu ir Klaipėdos žmonėms - 500 knygų, apie 1 200 laiškų, kompozitoriaus Konrado Kavecko, valstybės veikėjo Justo Paleckio, poetų Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Bernardo Brazdžionio, rašytojų Juozo Baltušio, Eduardo Cinzo, Ievos Simonaitytės, Vinco Mykolaičio-Putino autografai, apie 10 tūkst. fotonegatyvų, preciziškai sutvarkytų temomis: "I. Simonaitytė", "Mažoji Lietuva", "Klaipėdos dramos teatras", "Jūros šventės", "Tarptautinė perkėla Klaipėda-Mukranas", "Klaipėdos naujamiestis", "senamiestis" ir t. t.

SENIAUSIA bibliotekos knyga - "Theologija Moralis", išleista 1678 m. Antverpene.

Tapytojo Vaclovo Rimkaus fonde, kurį padovanojo ilgametė bibliotekos darbuotoja, tapytojo našlė Irena Rimkienė, - 771 spaudinys su unikaliais knygų ženklais, autografais. Bibliotekoje saugomi ir poetų keturvėjininko Salio Šemerio, Pauliaus Drevinio asmeniniai archyvai, filosofo Alfredo Tytmono rankraščių ir knygų rinkinys, fotomenininko Aeksandro Dapkevičiaus archyvas, profesoriaus kalbininko Antano Salio itin vertingų senųjų leidinių kolekcija, kurioje - ir Sirvydo trijų kalbų žodynas, išleistas 1713 m., ir "Aušros" bei "Tėvynės sargo" komplektai, antikvariniai Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto, Antano ir Jono Juškų raštų leidimai, retų maldaknygių rinkinys.

SUNKIAUSIA KNYGA - Vebsterio žodynas, sveriantis 8 kilogramus. I. Simonaitytės bibliotekos nuotr.

Bibliotekai archyvus padovanojo ir lietuvininko Albino Stubros artimieji, gamtininkas Benediktas Gaižauskas, aktoriai Algimantas bei Genovaitė Venckūnai, klaipėdietis Remigijus Švedrys Andriukaitis.

Tarybinės meilės vakarai

Renginiais biblioteka garsėjo visais laikais. Ataskaitos byloja, kad pokariniuose susiėjimuose, nepaisant patalpų ankštumo, dalyvaudavo nuo 200 iki 500 lankytojų.

Štai 1956 m. buvo surengtas teminis vakaras "Saugok garbę iš jaunų dienų". Pagrindinį pranešimą "Komunistinės moralės esmė ir jos bruožai" skaitė LLKJS Klaipėdos komiteto atstovas. Bibliotekos skaitytojai pasisakė šiomis temomis: a) tarybinio jaunimo draugystė; b) darbas - garbės, taurumo, šlovės ir didvyriškumo reikalas; c) kultūringas tarybinio jaunimo elgesys.

Vakarui buvo parengta ir knygų paroda ta tema. Dalyvavo 400 žmonių. Vakaras buvo sėkmingas, nes knygų moralės klausimais išdavimas pasiekė viršūnę - lentynose jų neliko.

1960 m. buvo surengtas teminis vakaras "Mokėti mylėti reiškia viską mokėti". Temos: a) Karlo Markso jaunystė, gyvenimas, darbai jums pavyzdžiu turi tapti; b) tarybinių jaunuolių meilė ir draugystė turi atitikti komunistinės moralės principus; c) mes ir meilėje turime būti internacionalistai; d) apie moters išdidumą; e) pagarba tėvams, vyresniajai kartai. Šiame vakare dalyvavo 200 skaitytojų.

Viename bibliotekos renginyje buvo nagrinėjama ir tema "Buržuazinio pasaulio sužvėrėjimo vietų atskleidimas romane".

Vėliau, raštiškai paprašius ir nurodžius jų auklėjamąją galią liaudžiai bei marksistinių lenininių vertybių ugdymui, leidimus renginiams duodavo partijos komitetas.

Vakarai ir neeilinėms asmenybėms

Literatūriniai vakarai būdavo skiriami ir neeilinėms asmenybėms, kurios, švelniai sakant, nebuvo tuometinės valdžios mylimos. Tai ir Maironis, Vincas Kudirka, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, ir Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros veikėjai Vydūnas, Martynas Jankus, Kuršaičiai.

Tokie literatūriniai renginiai virsdavo meniniais tikrąja to žodžio prasme, nes juose pasirodydavo garsiausi Klaipėdos dramos teatro aktoriai, tuometinės muzikos pasaulio žvaigždės. Todėl nenuostabu, kad jie sutraukdavo pilnutėles sales, o vėliau netgi peržengė bibliotekos slenkstį ir vykdavo Buitinės tarnybos įmonių susivienijimo "Pajūris" klube, Mažojoje koncertų salėje, Kultūros namuose, Paveikslų galerijoje, Statybos tresto kultūros namuose, keliavo po regiono bibliotekas.

"Prisimenant tuos laikus kartais kyla mintis - juk asmenybės, kurioms buvo rengiami tokie dvasingi, pakylėti renginiai, dabar, trečiajame atkurtos nepriklausomybės dešimtmetyje, gerokai nustumtos į užribį, ir mokyklinio amžiaus vaikams menkai žinomos. Gal būtų tikslinga pakartoti tuos bibliotekos renginius?" - šiandien svarsto J. Šikšnelis.

Anonsas

Kitą pirmadienį - apie savotiškas disidentizmo apraiškas bibliotekoje bei pikantiškiausius reikalus - meilės romanus.

Bus daugiau.
Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "