Lietuva pastaruoju metu aktyviai kelia klausimą dėl branduolinio pavojaus, kuris jaučiamas iš Vilniaus pašonėje baltarusių statomos Astravo jėgainės, o įtempta geopolitinė padėtis nesikeičia jau kelerius metus. Nors Klaipėdoje galima suskaičiuoti dešimtis išlikusių ir sovietų, ir nacių viešpatavimo laikais pastatytų slėptuvių, bet dabar ištikus bėdai galėtume prisiglausti nebent vienoje iš 32-iejų mokyklų. Neturėtų kur saugiai dirbti ir operacijų valdymo centras.
"Būkime realistai. Pasaulis tikrai nėra tiek išprotėjęs, kad reikėtų kišti milijonus į slėptuves", - sako už civilinę saugą Klaipėdoje atsakingi specialistai.
Tačiau, kad ir kaip optimistiškai žvelgtume į rytojų, galima spėti, kad raktus nuo puikiai išsilaikiusios sovietų laikais statytos slėptuvės po vienu iš "Klaipėdos energijos" kaminų turintis inžinierius Valentinas Gruzdys miega kur kas ramiau.
Glaustumės mokyklose
"Pagalvokite, kur galima būtų slėptis pavojaus atveju", - tokia yra viena iš civilinės saugos specialistų nurodytų rekomendacijų, kaip kiekvienai šeimai reikėtų pasirengti galimai nelaimei. Tad pasidomėjome, kur klaipėdiečiai galėtų slėptis ištikus rimtesnei nelaimei?
Nors mieste yra daugybė išlikusių sovietinių ir nacių laikų slėptuvių, bet civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad nė viena iš jų nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Tad nelaimės atveju klaipėdiečiams būtų siūloma glaustis vadinamuosiuose kolektyvinės saugos statiniuose, kurie ženklinami mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Tokiu ženklu Klaipėdoje pažymėta daugelis mokyklų. Tačiau puikiai suvokiama, kad mokykla gali suteikti tik pastogę virš galvos ir rimta slėptuve tokių pastatų nepavadinsi.
LIKUČIAI. "Akivaizdu, kad šios dujokaukės bevertės. Ko gero, kol užsidėtum, sutrupėtų", - ironizavo po "Klaipėdos energijos" kaminu esančioje slėptuvėje išlikusius "lobius" parodęs Valentinas Gruzdys.
Už civilinę saugą Klaipėdoje atsakingi specialistai abejoja, ar tikslinga būtų išleisti krūvas milijonų tam, kad mieste būtų įrengta bent viena šiuolaikinius standartus atitinkanti slėptuvė. Tiesiog abejojama, kad jos Klaipėdoje kada nors prireiks.
Kiek kitokia politika buvo sovietiniais laikais, kai kone kiekvienoje pramoninėje teritorijoje buvo įrengiama po slėptuvę ten veikiančios įmonės darbuotojams. Dabar kai kurie žmonės svarsto, kad taip buvo daroma nuolatinei įtampai palaikyti ir norint pademonstruoti, kaip komunistų partija stengiasi dėl paprastų žmonių saugumo.
Dalis šių objektų dabar yra visiškai apleisti, o kai kurie puikiai išsilaikė ir iki šių dienų.
Lobis po kaminu
Viena tokių yra Danės gatvėje tiesiog po "Klaipėdos energijai" priklausančiu kaminu.
"Anais laikais buvo skaičiuojama, kad šioje slėptuvėje trumpam laikui galėtų prisiglausti maždaug 180 žmonių", - rakindamas masyvias duris į po kaminu įrengtą slėptuvę, pradėjo pasakoti "Klaipėdos energijos" inžinierius Valentinas Gruzdys.
Įžengus vidun maloniai nustebino, kad nenaudojamoje slėptuvėje itin šilta ir jauku. Kita vertus, juk slėptuvė priklauso bendrovei, tiekiančiai klaipėdiečiams centralizuotą šilumą. Čia viskas išlikę beveik taip, kaip ir buvo įrengta - skelbimo lentose tebekabo informacija ir lietuvių, ir rusų kalba, kaip reikia elgtis pasklidus radiacijai, ar kaip tvarstyti žaizdas.
Atskiroje patalpoje sustatyti mediniai dviaukščiai gultai, suolai. Centre įrengta patalpa skirta štabui. Įrengti tualetai, dušinės.
"Tebeveikia ir autonominė oro valymo įranga. Viskas buvo įrengta taip, kad iškilus pavojui čia pasislėpę žmonės galėtų sandariai užsidaryti duris, tad oras iš išorės nepatektų. Tebėra ir ranka sukamas elektros generatorius, jei nebeliktų elektros tiekimo. Buvo įrengtos ir vandens talpyklos. Neįsivaizduoju, kiek ilgai čia galėtų glaustis žmonės. Juk maisto atsargų nėra. Tad kiek ilgai suksi tą elektros generatorių nevalgęs?" - juokaudamas pasakojo V. Gruzdys.
Slėptuvėje teberiogso ir kelios medinės dėžės, prikrautos dujokaukių. Tačiau inžinierius svarstė, kad jos jau seniai nebetinkamos naudoti, mat gerokai patrunijusios.
"Šiai slėptuvei išlaikyti nereikia jokių papildomų išlaidų, tad taip ir laikome", - sakė inžinierius.
Pasak "Klaipėdos energijos" atstovo spaudai Arūno Liubinavičiaus, šiai bendrovei iš viso priklauso trys slėptuves. Kitos dvi įrengtos kitose "Klaipėdos energijai" priklausančiose teritorijose Šilutės plente bei Lypkiuose. Danės gatvėje esanti slėptuvė unikali tuo, kad buvo įrengta po kaminu. 120 metrų aukščio kaminas stovi ant monolitinio, maždaug 4-5 metrų storio pamato. Tad buvo skaičiuojama, kad tokio storio luito nepaveiktų jokios bombos.
"Sovietmečiu tokios slėptuvės buvo įrengiamos tam, kad galimos cheminio ar branduolinio ginklo atakos metu būtų kur pasislėpti visiems įmonėje dirbantiems žmonėms. Kaip ir šiais laikais, anuomet energijos tiekimo įmonės buvo gyvybiškai svarbios. Tuomet, kai buvo įrengtos tos slėptuvės, įmonėje dirbo 600 žmonių, tad ir buvo skaičiuojama, kad visi jie turėtų tilpti trijose slėptuvėse", - pasakojo A. Liubinavičius.
Pasak jo, nors slėptuvės šiuo metu visiškai nenaudojamos, tačiau griauti jų niekas neskuba.
"Tiesiog skaičiuojama, kad jas panaikinti kainuotų brangiai, tad paprasčiau su jomis nieko nedaryti. Liaudiškai sakant - valgyt neprašo", - pasakojo "Klaipėdos energijos" atstovas.
Sovietmečiu slėptuvės kartas nuo karto būdavo "pravėdinamos", mat vykdavo civilinės saugos pratybos. Dabar tokie "žaidimai" nebevyksta, tad į jas paprastai niekas ir nelandžioja.
"Tiesą sakant, jos įdomios tik žurnalistams. Gal dar renginių organizatoriams. Šviesų festivalio organizatoriai vienais metais norėjo rengti ekskursijas į Danės gatvėje esančią slėptuvę. Tačiau veiksmas turėjo vykti tamsiuoju paros metu, o slėptuvė yra gamybinėje teritorijoje, tad nepavyko iki galo susitarti dėl visų smulkmenų, todėl šią idėją palikome ateičiai", - pasakojo A. Liubinavičius.
Prieš pora mėnesių į minėtą teritoriją buvo atvykusi ir menininkų delegacija. Ateityje planuojama, kad "Klaipėdos energija" Danės gatvėje atlaisvins priėjimą prie upės ir iškels iš ten savo įrenginius, tačiau išliekamąją vertę turintis techninis paveldas, planuojama, liks. Tad menininkai domisi, galbūt išlikusias patalpas būtų galima panaudoti kūrybinei veiklai.
"Galbūt tuomet, kai ši teritorija atiteks miestui ir bus nebe gamybinė teritorija, ši slėptuvė dėl savo egzotiškumo gali tapti lankomu objektu. Bet dabar kol kas tokios idėjos nepuoselėjame. Juolab kad "Klaipėdos energijos" veikla nėra susijusi su ekskursijų organizavimu", - sakė A. Liubinavičius.
Aklinai užsandarintos
Savo slėptuves sovietmečiu turėjo kone visos mieste veikusios pramonės įmonės. Be to, buvo įrengti bunkeriai ir kai kurių gyvenamųjų namų kiemuose. Pasak paveldosaugininkų, būta įdomių sprendimų, kai gyvenamojo namo rūsyje iškasta slėptuvę tęsdavosi po kiemu, gatvėmis. Prieš gerą dešimtmetį Civilinės saugos specialistai buvo suskaičiavę, kad Klaipėdos apskrityje buvo išlikusios 88 slėptuvės, pačioje Klaipėdoje jų skaičiuota 53. Tuomet buvo skaičiuojama, kad uostamiestyje esančios slėptuvės prireikus galėtų priimti apie 11 tūkst. gyventojų.
Dabar bent jau miestui priklausančios slėptuvės šiuo metu yra aklinai užsandarintos, kad nekeltų grėsmės žmonėms dalis jų jau nugriauta.
"Galbūt mes žinome ne visas išlikusias slėptuves. Kontroliuojame labiausiai tas, kurios užkliuvo dėl nepriežiūros. Šiuo metu mūsų akiratyje yra 7 išlikusios slėptuvės, priklausančios miestui. Dar buvo viena slėptuvė Bangų gatvėje, bet ją nugriovė prieš keletą savaičių, nes toje vietoje buvo suformuotas žemės sklypas ir ji būtų trukdžiusi statyboms. Šį mėnesį planuojame patikrinti, ar yra išlikusi, ar jau nugriauta slėptuvė Artojo gatvėje. Ji yra privačioje teritorijoje. Kiek dar yra slėptuvių išlikę privačiose teritorijose, duomenų neturime", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė.
Jos žiniomis, nugriauti ketinama ir Pušyno g. 29 esančią slėptuvę.
Klaipėdos savivaldybė rūpinasi Bokštų g. 16, Kulių Vartų g. 5A, Žūklės g. 15A, Liepų g. 53, Medžiotojų g. 12, išlikusiomis slėptuvėmis. Tad rūpestis labai paprastas - karts nuo karto nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar angos į šias slėptuves tinkamai užsandarintos.
"Mūsų žinioje esančios slėptuvės uždarytos aklinai. Laimei, ir benamiai į jas nelenda. Matyt, žino jaukesnių vietų, kur prisiglausti", - sakė J. Drizgaitė.
Vadina šašu
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis pusiau juokais pusiau rimtai burnoja ant paveldosaugininkų, kurie neleido nugriauti bibliotekos kieme po žeme esančio tunelinio bunkerio-slėptuvės. Turėdami tokį "lobį" bibliotekos darbuotojai nesijaučia nei ramiau, nei labiau pasiruošę galimoms negandoms.
"Tos slėptuvės techninis stovis toks, kad ten būtų daugiau grėsmės nei saugumo. Galbūt galimi net apsinuodijimo atvejai , nes juk nežinome, kokių medžiagų ten gali būti likę. Drėgmė, pelėsiai, žiemą nuo lubų kabantys varvekliai, nemalonus kvapas - nemanau, kad kas norėtų ir nosį kišti į tokią slėptuvę", - pasakojo J. Šikšnelis.
Jo nuomone, vietinės reikšmės paminklu paveldosaugininkai šią slėptuvę įvardijo nepelnytai. Mat sienos mūrytos iš antrarūšių plytų, lubos - iš gelžbetonio plokščių.
"Bet paveldosaugininkų dėka turime dabar šašą, kurio nėra kaip panaudoti. Nei ten ekspozicijos kokios įrengsi, nes slėptuvės plotis vos 1,5 metro, o aukštis - 1,8 metro. Buvo norinčių čia rengti renginius ar diskotekas, bet tai neįmanoma. Jei įleistum į tokią slėptuvę dešimt žmonių, neduok Dieve, tik pusę grįžtų", - kalbėjo J. Šikšnelis.
Tad dabar slėptuvė atlieka sandėliuko funkciją, kiemsargis joje sandėliuoja šluotas, kastuvus ir kitus rakandus.
"Pasaulis dar tiek neišprotėjo"
Žilvinas VAINORA, Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, atsakingas už civilinę saugą
Išlikusios sovietinių laikų slėptuvės visiškai neatitinka dabartinių reikalavimų. Pagal dabartinius teisės aktus, Klaipėdos mieste turėtų būti vienintelė slėptuvė. Ji turėtų būti skirta ne gyventojams slėptis, o įsikurti operacijų valdymo centrui. Tokiai slėptuvei keliami didžiuliai reikalavimai. Pavyzdžiui, kad joje būtų visi įmanomi ryšiai - telefonas, internetas, faksas ir taip toliau. Prieš keletą metų Ekstremalių situacijų valdymo posėdžio metu buvo keltas klausimas, ar reikėtų Klaipėdai įsirengti tokią slėptuvę, kuri kainuotų milijonus. Tiek pagal tų, tiek pagal praėjusių metų atliktą rizikos analizę Klaipėdai negresia tokie pavojai, dėl kurių operacijų valdymo centras turėtų kažkur slėptis nuo viso pasaulio.
Vienintelė tikrųjų slėptuvių paskirtis - pasislėpti nuo branduolinio karo padarinių. Bet pasaulis dar nėra tiek išprotėjęs, kad vyktų tokie dalykai. Laimei, analizuojant galimas rizikas niekas nesako, kad mums gali iškilti kokios nors grėsmės ir reikia kastis bunkerius.
Gyventojams yra skirti kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie yra mokyklose. Pavyzdžiui, jei įvyktų kokia nors avarija šiaurinėje miesto dalyje esančioje "Klaipėdos naftoje", tad ten gyvenančius žmones reikėtų evakuoti ir jie laikinai prisiglaustų pietinėje miesto dalyje esančiose mokyklose.
Buvo kažkada ir tokia kalba, kad visi prekybos centrai galėtų įrengti požeminius garažus, kurie, prireikus, galėtų atlikti ir slėptuvės funkciją. Bet viskas remiasi į pinigus. Jeigu būtume turtingi, kaip arabų šeichai, galėtume po kiekvienu namu įrengti po moderniausią slėptuvę. Bet Lietuva turi krūvas ir kitų aktualesnių problemų, tad kišti milijonus ten, kur nežinia ar kada prireiks - nelogiška.
Informacija
Prieš mėnesį vykusio Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu pristatyta praėjusių metų civilinės saugos veiklos ataskaita, sulaukusi politikų kritikos.
Civilinės saugos vyr. specialistas Žilvinas Vainora tada tikino, kad pagrindiniai galimi pavojai uostamiestyje yra stiprus vėjas, uraganas, užkrečiamos ligos, naftos produktų išsiliejimas, gaisras miesto teritorijoje bei avarija pramoniniame pavojingame objekte. Pavojingų objektų mieste yra 7 - penki aukštesnio lygio (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, "Klaipėdos nafta", Krovinių terminalas, "Bega", SGD laivas-saugykla ir jo švartavimo prieplauka) ir 2 žemesnio ("Mestilla" bei "Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos Kuro bazių valdymo centras). Pasak Ž. Vainoros, yra specialūs priemonių planai, kuriuos turi objektai (vidaus planas) ir Savivaldybė (išorės planas).
"Jei žmonės nežino, kokie ir kur yra evakuacijos keliai, kaip gali būti panaudoti rūsiai, kokie jie yra saugūs, jei slėptuvės nėra net štabui ir taip toliau, tai kam išvis reikalinga ta civilinė sauga?", - tada piktinosi miesto Tarybos narys Valdemaras Anužis.
Jo nuomone, civilinei saugai reikia skirti deramą dėmesį ir adekvatų finansavimą, nes kitaip galimi pavojingos situacijos scenarijai miestiečių atžvilgiu yra rizikingi.
Galiausiai komitetas nutarė, kad reikėtų į šią padėtį atkreipti miesto mero bei Seimo narių dėmesį.
Istorija
Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio monografijoje "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990" rašoma, kad sovietmečiu statytos slėptuvės inžineriniu požiūriu priklausė sudėtingiems statiniams, nes jose privalėta įrengti hermetiškas patalpas, aprūpinti ventiliavimo įranga su oro filtrais, autonominiu generatoriumi elektrai tiekti, gultais vandentiekiu, kanalizacija, šildymu, radijo ar telefono ryšiu. Jose turėjo būti laikomos nustatytos vandens ir maisto produktų atsargos. Tokios slėptuvės, priklausoma nuo statybos laikotarpio, aprūpinimo ir savo kategorijos, galėjo apsaugoti gyventojus nuo radiacijos, cheminių ar bakteriologinių ginklų ir bombardavimo iki savaitės.
Kiek slėptuvių buvo įrengta Klaipėdoje ir kuriuo laikotarpiu, anot monografijos autorių, trūksta duomenų.
Jau 1954 m. Lietuvos TSR Ministrų Taryba Komunalinio ūkio ministerijai pavedė vietinės priešlėktuvinės gynybos specialiųjų objektų projektavimą, statybą ir rekonstrukciją. Tais metais Klaipėdoje buvo skirtos lėšos I kategorijos vadavietei ir II kategorijos slėptuvėms rekonstruoti ir 4 patalpoms pritaikyti. Tad neatmetama prielaida, jog slėptuvių funkciją šiuo laikotarpiu atliko dar Antrojo pasaulinio karo laikais mieste įrengta panašaus pobūdi infrastruktūra. Viena paskutinių slėptuvių buvo pastatyta 1986 m. Tarptautiniame jūrų perkėlos terminale. Ji buvo skirta apie 560 žmonių.
Dauguma slėptuvių buvo įrengta stambesnių įmonių teritorijose ir turėjo apsaugot didesniąją dalį konkrečiu metu dirbusios pamainos. Tokių slėptuvių buvo Prekybos ir Žvejybos uostuose, "Trinyčių" ir "Gulbės" fabrikuose, laivų remonto įmonėse, Baltijos laivų statykloje, Lietuvos jūrų laivinkystės valdyboje, gelžbetonio konstrukcijų gamyklose, "Sirijaus" įmonėje, geležinkelio stotyje, vandenvietėse, Duonos, Mėsos, Pieno kombinatuose, Tabako fabrike, Miesto ligoninėje ir t. t. Slėptuvės, įrengtos daugiabučių namų kiemuose arba rūsiuose tarybiniais metais priklausė Vykdomojo komiteto butų ūkio valdybai.
Didžioji dalis slėptuvių buvo mažo ar vidutinio dydžio. Didelės talpos keptuvės (pritaikytos 500-1000 ir daugiau žmonių) Klaipėdoje buvo kelios. Bene didžiausia, skirta 1 200 žmonių, slėptuvė, buvo įrengta tarp Nemuno ir Minijos gatvės bei priklausė Celiuliozės ir kartono kombinatui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą