Apsigyventi vadovėlyje

"Jūralygikaipšitaeilutė" - toks trumputis poeto eilėraštis. O klausimų penktokams pateiktas visas puslapis. Ir ne vien apie eilėraščio sandarą.

Ar maloni žinia, kad dabar kone visi penktokai žinos, kas yra Mindaugas Valiukas?

Tiesą sakant, nežinau, ar penktokams aktuali mano kūryba. Bet, žinoma, kad malonu. Jei patenki į vadovėlį, jautiesi įvertintas. Vadinasi, bent vieną eilėraštį parašei gerai. Galbūt prieš dešimt metų būčiau ir šampaną iššovęs ta proga, bet dabar reaguoju ramiai. Beje, tai nėra mano debiutas mokykliniuose vadovėliuose, maždaug prieš dešimtmetį buvau trumpai pristatytas kaip jaunosios kartos poetas.

Ar patiko, kaip buvote pristatytas mokiniams šį sykį?

Nesu patenkintas, jog rašo, esą aš vadinu save teatro mokytoju, nes aš pats prisistatau esantis istorijų mokytojas. Kuriu istorijas, dirbu su siužetais, tad manau, kad istorijų mokytojas skamba tiksliau.

Įdomu tai, kad tokiam trumpam kūriniui vadovėlyje pateikta aibė klausimų. Ar rašydamas kūrinį įsivaizduojate, kad jis bus taip visapusiškai išnagrinėtas?

Aš, prieš kurdamas eilėraštį, jį išsinagrinėju dar įvairesniais aspektais. Man patinka tai, kad penktokai mokysis integruotai. Perskaitę eilėraštį nagrinės jį ne tik literatūros, bet ir geografijos kontekste, pavyzdžiui, aiškinsis, kas yra štilis, atliks tyrimą apie Baltijos jūrą. Man labai patinka toks mokymo metodas.

"Štilis" - šviežias eilėraštis?

Ne, jis rašytas dar 1998 metais. Aš mėgstu kurti tokius hipertrumpus kūrinius. Ir naujojoje knygoje, kurią dabar rašau, bus daug tokių trumpų eilėraščių.

Jūsų dukra Saulė - antrokė, tad tikriausiai yra tekę vartyti šiuolaikinius vadovėlius, kaip juos vertinate?

Man atrodo, kad mokiniams dabar reikia labai daug mokytis. Aš būčiau linkęs, kad nebeliktų namų darbų. Man labiau prie širdies suomiškas mokymo modelis.