Iš Panevėžio kilusi, bet apie 20 metų uostamiestyje gyvenanti ir jame šeimą sukūrusi L. Geraščenko teigia, kad savęs kitame mieste neįsivaizduoja.
"Baigusi mokyklą įstojau į choreografijos specialybę ir persikėliau gyventi į Klaipėdą. Drąsiai galiu sakyti, kad esu klaipėdietė ir savęs neįsivaizduoju jokiame kitame mieste. Labai myliu šį kraštą. Labai myliu Kuršių neriją. Patinka, kad Klaipėda yra pakankamai ramus miestas", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Geraščenko.
Ar nustebino, kad nominacijoje "Meniška siela" patekote tarp trijų finalininkų?
Nustebau. Apskritai maloni staigmena buvo patekti tarp trijų finalininkų šioje nominacijoje.
Esate šokio teatro "Judesio erdvė" steigėja ir vadovė. Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti apie patį šokio teatrą? Kada jis įsteigtas ir į kokią auditoriją yra orientuotas?
Lapkričio 12 dieną jau šventėme 2 metų gimtadienį kaip šokio teatras "Judesio erdvė". Iš pradžių buvo mažoji bendrija, kurią įkūrėme 2014 metais. Apskritai kaip studija veiklą vykdome galbūt 10 metų.
Iš pradžių pradėjome kurti spektaklius kūdikiams ir šeimoms. Vienas jų - "Mergaitė su degtukais", pristatytas Klaipėdos dramos teatre 2017 metais. Tikslas buvo toks, kad vaikai šoktų vaikams ir šeimoms profesionalioje scenoje. Turime ir spektaklį "Debut", kuris skirtas platesnei auditorijai.
Pastaraisiais metais turėjote pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Kokios patirties pasisėmėte užsienyje?
Praeitų metų vasarą Švedijoje ir Suomijoje pristatėme vieną iš šokio ir judesio spektaklių kūdikiams "Debesų gaudyklė". Švedijoje sulaukėme apdovanojimo kaip teatras, pritraukęs naują auditoriją į festivalį - pačius mažiausius žiūrovus. Šiais metais spektaklį kūdikiams rodėme Danijoje. Taip pat sulaukėme gražių atsiliepimų tiek iš danų, tiek iš jų kūrybinės komandos.
Apskritai kiek metų jau esate šalia teatro? Kada pradėjote ir ar nebuvo planų užsiimti kita veikla?
Užsiimti kita veikla niekada nebuvo minčių. Nors baigiau choreografijos specialybę, man vien tik šokio neužteko. Man teatras yra viskas - ir šokis, ir judesys, ir žodis. Teatras labai seniai mano kelyje, nuo pat studijų metų, kai pradėjau dalyvauti šokio projektuose. Niekada nebuvo minčių visko mesti, nes darbas yra ir mano pomėgis, ir hobis, ir meilė. Lieka juo tik mėgautis.
Iš kur pasisemiate idėjų spektakliams? Kas jus įkvepia?
Mūsų teatras pradėjo nuo spektaklių kūdikiams. Pati turiu 3 vaikus - perėjau ir nėštumo, ir gimdymo, ir vaikų auginimo etapus. Visos mintys ir idėjos ateina iš gyvenimo ir patirties, tad norisi pakviesti mažuosius žiūrovus, jų mamytes ir tėčius ateiti į spektaklį ir atsipalaiduoti nuo kasdienės rutinos.
Ar jums svarbus šeimos palaikymas?
Esu be galo dėkinga savo vyrui. Visada tai sakiau ir sakysiu. Turiu labai stiprų palaikymą, paskatinimą, motyvaciją eiti pirmyn ir nesustoti.
Teko girdėti nemažai gražių ir šiltų atsiliepimų apie jūsų spektaklius. Tikriausiai tokios reakcijos atperka įdėtą triūsą į darbą?
Kaip ir kiekvienam kūrėjui, menininkui yra labai svarbus žiūrovo atgalinis ryšys. Tai tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, ar einama teisinga kryptimi. Bet iš esmės mano tikslas yra pasiekti žiūrovo širdį, paliesti jį emociškai.
Ką jums reikštų pergalė "Meniškos sielos" nominacijoje?
Tokio klausimo sau dar nekėliau. Tiesiog esu tokios būsenos, kad iki šiol nesuvokiu, kad jau esu finale.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą