Siūlomi karantino pakeitimai: penkiese būriuotis jau nebebus galima

Apie tai, kaip tai gali paveikti sergamumą COVID-19 liga ir būdus koronavirusui suvaldyti pirmadienį spaudos konferencijoje pasakojo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Laikinasis ministras pranešė apie naujas galimas pandemijos valdymo priemones.

„Matome, kad atvejų skaičius išlieka aukštas, matome, kaip ir praėjusią savaitę, tam tikras stabilizacijos tendencijas, bet tikrai nematome kol kas mažėjimo. Situaciją vertiname kaip ir toliau išliekančią labai sudėtingą. Šiandien COVID-19 komitete buvo kalbama apie naujas galimas pandemijos valdymo priemones. Buvo siūlyta mažinti žmonių skaičių, kiek leidžiama viešose vietose susirinkti ir kartu būriuotis nuo 5 iki 2 asmenų“, – spaudos konferencijoje pranešė A. Veryga.

Aurelijus Veryga

Viena iš priežasčių, dėl ko siūloma taip padaryti, pasak laikinojo ministro, yra ta, jog įvairios šventės ar renginiai, kurie oficialiai nesivadina renginiais, sutraukia daug žmonių. Pavyzdžiui, eglutės įžiebimas Vilniuje ar Kaune.

„Panašu, kad gali iššaukti labai panašias pasekmes, kaip iššaukė lapkričio 1-2 dienos žmonių judėjimas. Labai gaila, kad, nepaisant visos informacijos, žmonės nenusiteikę elgtis atsakingai ir renkasi pabūti, pažiūrėti į eglutės įžiebimą“, – kalbėjo A. Veryga.

Kitas siūlymas, išsakytas COVID-19 komitete, drausti reklamuoti įvairias akcijas ar išpardavimus.

„Girdime reklamas ir kvietimus, ir tik pabaigoje pasakoma, kad galite pirkti ir el. parduotuvėje. Tai tikrai nepadeda valdyti situacijos prekybos centruose“, – sakė laikinasis ministras.

A. Veryga ragino kuo daugiau apsipirkti elektroniniu būdu, o dovanas perduoti ne važiuojant į svečius, o siunčiant jas paštu.

Taip pat laikinasis ministras pranešė, kad Vyriausybei bus teikiamas siūlymas įsigyti „Moderna“ vakciną. Dėl to bus sprendžiama trečiadienį. Lietuva tokios vakcinos galėtų gauti maždaug 500 tūkstančių dozių.

Daugiausia miršta namuose

A. Veryga atkreipė dėmesį ir į išaugusį mirtingumą nuo koronavirusu Lietuvoje.

„Matome, kad bendras mirčių skaičius auga. Pavasarį jis neperžengė statistinio vidurkio, dabar matome, kad mirtingumas, deja, bet yra augantis.

Didžiausias mirčių skaičiaus augimas yra 80–89 metų amžiaus grupėje. Galime pasakyti kol kas tik tiek, kad didžioji tų mirčių dalis yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tiesa, ne infarktu, ne insultu, bet mirčių priežastys nesusijusios su tokiomis staigiomis mirtimis.

Taip pat matome, kad augimas didžiąja dalimi nulemtas mirčių, kurios įvyksta namuose, ne gydymo įstaigoje“, – sakė A. Veryga.

Vienas didžiausių protrūkių – Marijampolėje

Epidemiologė Daiva Razmuvienė trumpai apžvelgė naujausius protrūkius. Pasak D. Razmuvienės, vienas iš didžiausių yra Marijampolėje. Ten registruoti nauji 27 koronaviruso atvejai, kurie susiję su anksčiau registruotais atvejais Marijampolės pataisos namuose.

Toliau registruojami atvejai socialinės globos, slaugos, gydymo įstaigose.

„Vakar dieną registruoti nauji 3 protrūkiai – Lazdijų rajone ir Kauno Perlojos senelių globos namuose“, – sakė D. Razmuvienė.

Protrūkiai persikėlė į šeimas

Taip pat NVSC atstovė kalbėjo apie karantino rezultatus. Pasak jos, rugsėjo ir spalio mėnesį buvo registruojama nemažai protrūkių laisvalaikio praleidimo vietose, to šiuo metu nebėra.

Tačiau protrūkiai šiuo metu persikėlė į šeimas. Epidemiologės teigimu, šeiminiai protrūkiai šiuo metu sudaro apie 30 proc. visų atvejų, tad ši tendencija yra tik auganti.

D. Razmuvienė sakė, jog per visą rugsėjį buvo užregistruota tik apie 2 tūkstančius atvejų, o lapkritį naujų COVID-19 atvejų – net 38 tūkstančiai.

„Dabartiniu metu nerimą kelią slaugos ir globos įstaigos. Protrūkiai jose yra registruojami visose 10-yje apskričių. Nėra, ko gero, nei vienų globos namų, kuriose nebūtų registruojami bent keli atvejai“, – kalbėjo epidemiologė.

Lapkritį, palyginus su visu pandemijos laikotarpiu, matomas eksponentinis mirčių augimas. Iki lapkričio 1 dienos nuo pat pandemijos pradžios buvo registruotos 165 mirtys dėl COVID-19. Vien per lapkritį naujų mirties atvejų – 340.

Taip pat lapkritis, pasak epidemiologės, išsiskyrė tuo, kad padaugėjo mirčių asmenų, kurie nepriklausė rizikos grupėms. Jauniausias miręs asmuo buvo 30-ies.