Advokatas: kaltinimas Gintautui Pangoniui organizavus nusikalstamą grupę – teisinis absurdas

Taip savo baigiamojoje kalboje Šiaulių apygardos teisme trečiadienį šnekėjo G. Pangonio gynėjas Linas Belevičius, kritikuodamas prokuratūrą dėl deklaratyvaus kaltinimo, kurio teiginiai iš esmės esą nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

„Įvertinus visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, turi būti konstatuota, jog neegzistuoja organizuotos grupės būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji požymiai“, – sakė L. Belevičius.

Jo teigimu, byloje neįrodytas kaltinamųjų išankstinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamų ryšių egzistavimas, pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, asmenų suvokimas priklausant tokiai grupuotei bei tyčia joje veikiant.

„Teiginiai, kad G. Pangonis organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kad apskritai egzistavo kažkokia organizuota grupė, yra nepagrįsti. 

Tokia bendrininkavimo forma nėra nustatyta ir įrodyta, atitinkamai, nė vieno iš kaltinamųjų veiksmai negali būti kvalifikuojami su nuoroda į Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 ar 4 dalis“, – kalbėjo advokatas.

„Turbūt, pagal prokurorių logiką, turėtų reikšti, kad asmuo, sudaręs darbo sutartį, automatiškai tapdavo ir organizuotos grupės nariu. Mano subjektyviu manymu, tai yra teisinis absurdas“, – pažymėjo L. Belevičius.

Jo ginamą G. Pangonį prokuratūra laiko nusikalstamos grupės nevalytoms bendrovės nuotekoms išleisti ir taršai slėpti organizatoriumi.

Kaip pernai spalį baigiamojoje kalboje nurodė prokurorė Gina Skersinskytė, būdamas „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininku, G. Pangonis veikdamas savanaudiškai davė neteisėtus nurodymus bendrovės vadovams dėl nuotekų išleidimo.

Jį organizuojant nusikalstamą grupę teismo prašoma pripažinti kaltu ir dėl dokumento klastojimo ar disponavimu tokiu dokumentu, piktnaudžiavimo ir aplinkosaugos taisyklių pažeidimo.

Daugiau nei pusę baigiamosios kalbos trečiadienį pasakęs L. Belevičius taip pat pateikė kontrargumentus dėl G. Pangonio prilyginimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo, palietė kaltinimo dalį dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo.

Advokatas: kaltinamieji neprilygintini valstybės tarnautojams, todėl nepiktnaudžiavo

L. Belevičius pabrėžė, kad nei G. Pangonis, nei kiti bylos kaltinamieji negali būti prilyginti valstybės tarnautojams, nes neturėjo tokių įgaliojimų, tuo metu „Grigeo Klaipėda“ pagrindinė veikla nesusijusi su viešuoju interesu.

Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, už piktnaudžiavimą baudžiamas tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat juridinis, kai jo veiksmai sukelia didelę žalą. 

Be to, griežtesnė atsakomybė numatyta už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos.

„G. Pangonis negali būti prilygintas valstybės tarnautojui, jis negalėjo veikti priešingai valstybės tarnautojo įgaliojimams, nes valstybė jam jokių įgaliojimų ir teisių ir nebuvo suteikusi“, – tvirtino advokatas.

Jo teigimu, valstybės tarnautojams nepriskirtini ir kiti kaltinami „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai: „Atitinkamai, jų veikimas ar neveikimas negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas.“

L. Belevičius taip pat tvirtino, kad byloje neįrodyta kaltinamuosius siekus asmeninės naudos.

„Jokios analizės, kaip valstybinis kaltintojas bando įrodinėti, naudos siekimo konkretiems kaltinamiesiems prokurorės kalboje mes neišgirdome. 

Prokurorė nepasakė nė vieno motyvo, kokios naudos sau neva siekė G. Pangonis“, – kalbėjo gynėjas.

Be to, jis pažymėjo, kad G. Pangonis neturėjo įgaliojimų ar pareigų veikti nuotekų tvarkymo, aplinkosaugos srityse.

Kitą savaitę baigiamąją kalbą pradės bendrovės gynėjas

Teismas trečiadienį padarė pertrauką iki kito posėdžio sausio 19-ąją.

Jame G. Pangonio advokatas turėtų baigti savo baigiamąją kalbą, o popiet baigiamąjį žodį pradėti sakyti „Grigeo Klaipėda“ advokatas Linas Sesickas.

Kaip rašė BNS, nagrinėjant bylą teisme prokurorė pernai spalį G. Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, o „Grigeo Klaipėdai“ – 5 mln. eurų baudas ir Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš bendrovės priteisti per 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos.

Be to, G. Pangoniui valstybinė kaltintoja siūlo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą ar užimti vadovaujamas pareigas.

Byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos vadovų, darbuotojų.

Kitiems kaltinamiesiems be juridinio asmens ir G. Pangonio prokuratūra siūlo skirti nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų siekiančias baudas.

BNS skelbė, kad „Grigeo Klaipėdos“ tarša viešumon iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtariant, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.