Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bei aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką. Juose yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Be to, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.
Teismas įvertino tai, kad kaltinamiesiems suėmimas trunka daugiau kaip pusketvirtų metų, o dėl didelės bylos apimties bei ypatingo sudėtingumo jos nagrinėjimas gali tęstis ir 2017-aisiais metais. Todėl, teismo nuomone, didėja tikimybė, kad toliau laikant asmenis suimtus, šios kardomosios priemonės pratęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Intensyvios priežiūros metu kaltinamieji įpareigoti dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamiesiems už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas. Be to, sumokėtas užstatas pereitų valstybei.
Nutartis galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą