Akyla akis išgelbėjo nuo tragedijos

Didvyriai tarp mūsų

Vieno akylo klaipėdiečio sąmoningumas užkirto kelią skaudžiai nelaimei - vyriškis pastebėjo artilerijos sviedinį besinešančius mažamečius ir atėmė iš jų pavojingą nešulį. Paaiškėjo, jog nuo II pasaulinio karo laikų likęs sviedinys galėjo sprogti bet kuriuo momentu.

Klaipėdietis Antanas Grublys sako nesąs didvyris, nors būtent jo veiksmų dėka kelių uostamiesčio šeimų neištiko kraupi tragedija, galėjusi nusinešti ne vieno žmogaus gyvybę.

Praėjusį šeštadienio popietę 49 metų A. Grublys. Debreceno gatvės pradžioje pastebėjo du 7-8 metų amžiaus berniukus, nešančius įtartiną metalo gabalą polietileno maišelyje.

"Įspyriau į užpakalį ir atėmiau", - paprastai "Vakarų ekspresui" aiškino anksčiau tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs, o dabar neįgaliuoju pripažintas vyriškis.

A. Grublys sakė, kad sviedinį jam pažinti buvo nesunku, nes jis yra gimęs Kaliningrado srityje, kur tokių radinių pokariu netrūko.

"Iš karto pamačiau, kad tai artilerijos sviedinys. Jo sprogdiklis buvo atsikišęs. Reikėjo tik maišeliui praplyšti ir sviediniui nukristi - galėjo įvykti didelė nelaimė", - teigė klaipėdietis, neneigęs, kad tuo metu išgėrinėjo su draugu šalia esančiame garaže.

"Tokių sviedinių vaikystėje esu radęs ir sunaikinęs. Iškasdavome duobę ir joje uždegę laužą susprogdindavome. Kartą skeveldra net į krūtinę pataikė", - skaudžių pamokų sakė turėjęs A. Grublys.

Todėl jis vaikams neatidavė radinio, nors šie net kelis kartus to prašė, ir laukė atvykstant pačio iškviestos policijos. Atvykę patruliai ėmė saugoti įvykio vietą, o vėliau pasirodę kariuomenės išminuotojai patvirtino, kad tai - 76 mm kalibro artilerijos sviedinys, galėjęs sprogti nuo menkiausio sutrenkimo.

Pavojingas radinys buvo išvežtas į Kairių poligoną ir sunaikintas.

Beje, nei į įvykio vietą iškviesti ir ją saugoję policininkai, nei sprogmenį išsivežę išminuotojai jam nepasakė "ačiū". Dėl to A. Grublys sako neįsižeidęs: "Aš nesu didvyris". Būtent todėl vyriškis atsisakė ir fotografuotis.

Artūras KLIMAS