Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 15 teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Teismo nuomone, baudžiamojo proceso tęsimas, kai byla reikalinga mirusiam reabilituoti, negali būti siejamas tik su nekaltumo prezumpcijos principu ir aiškinamas, kad mirusio reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo teismo nuosprendžiu.
Lietuvos Aukščiausio Teismo šiandien paskelbtoje nutartyje pabrėžiama, kad toks proceso tęsimas sudaro prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso paskirtį.
Bylą nagrinėjusi plenarinė sesija padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiam teismui, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Prokuroro kasacinis skundas atmestas.
Byloje keturi Aukščiausiojo Teismo teisėjai išreiškė atskirtąją nuomonę. Anot jų, mirus kaltinamajam, negali būti tinkamai tikrinamas prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagrįstumas ir užtikrintos kaltinamojo bei nukentėjusiojo teisės.Tęsiant tokį procesą pats kaltinamasis niekaip negalėtų pareikšti savo pozicijos dėl kaltinimo, įgyvendinti savo teisės gintis, dalyvauti tiriant bylos įrodymus. Tai reiškia, kad teisingas bylos faktinių aplinkybių nustatymas būtų apsunkintas arba visai neįmanomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą