Aplinkosaugininkai: žolės deginimo nuostoliai gamtai kasmet siekia šimtus tūkstančių litų

Šiemet jėgas suvieniję priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai, aplinkosaugininkai ir miškininkai būgštauja dėl artėjančio masiško žolės deginimo, kuris paprastai prasideda kovo pabaigoje ir tęsiasi visą balandžio mėnesį, bei pabrėžia, jog visi mitai apie teigiamą žolės deginimo poveikį neatitinka tikrovės, o jų sukelta žala gamtai kasmet siekia šimtus tūkstančių litų.

Pasak Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Andriaus Čiuplio, prasidėjus vadinamajam žolės gaisrų pikui, per parą vietoj įprastų 20 iškvietimų ugniagesiams gelbėtojams į gaisrus tenka vykti apie 150 kartų per parą.

"Didžioji dalis šių gaisrų kyla Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Šie gaisrai ne tik atneša neatitaisomą žalą gamtai, bet dažnai persimeta ir į dirbamos žemės laukus, gyvenamuosius pastatus, o galiausiai dėl šių gaisrų žūva ir žmonės. Per penkerius pastaruosius metus žolės deginimo gaisruose užfiksuota 18 gyventojų netekčių bei 140 sudegusių gyvenamųjų pastatų. Ir nors šie gaisrai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingi, tačiau žmonės dažniausia apsinuodija dūmais, o dėl to sukeltų pasekmių vėliau netenka gyvybės", - aiškino A. Čiuplys.

Jo tikinimu, šiemet ketinama organizuoti specialius reidus į tuos regionus, kur dažniausiai užfiksuojami pažeidimai, taip siekiant sulaikyti piktybinius pažeidėjus, gyventojams bus platinama speciali informacinė medžiaga, taip pat geranoriškai bendradarbiauti sutiko seniūnijos ir savivaldybės, žadančios prisidėti prie gaisrų prevencijos.

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius pabrėžė, jog sklypų savininkai neturėtų gamtos atgimimo sieti su jos naikinimu, kadangi mitas, jog nudeginus žolę dirva tampa derlingesnė, visiškai neatitinka tikrovės.

"Šie pasirinkti būdai tikrai nėra priimtini. Iš rudens žolę derėtų nušienauti ir tuo atveju dirva atgis žymiai greičiau. Be to, deginant žolę yra teršiamas oras ir ypač tai jaučiasi didžiųjų šalies miestų apylinkėse. Geriausias sprendimas - senos žolės bei organinių atliekų kompostavimas", - pažymėjo R. Masilevičius.

Anot jo, vien per praėjusius metus žolės padegėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis, kurių bendra suma viršija 15 tūkst. litų. Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, baudos už žolės deginimą svyruoja nuo 100 iki 1200 litų, o žala gamtai skaičiuojama vieną arą įkainojant 49 litais. Ūkininkai, degindami žolę, taip pat rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Vilniaus apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Alvydas Balčytis priminė, jog vienos ugniagesių komandos išvykimo sąnaudos siekia 100 litų vien už degalus, tad keliskart pagausėjus iškvietimų valstybės išlaidos išauga taip pat kelis kartus.

"Juo labiau, kad išvykus gesinti žolės gaisrų gaisrininkai gali nebespėti vykti ir į tuos gaisrus, kur gaisrininkų gelbėtojų pagalba yra daug svarbesnė. Vienas toks gaisro gesinimas vidutiniškai užtrunka 35 minutes, neskaitant ugniagesių atvykimo ir išvykimo laiko. Nors mes sutelkiame visas pajėgas, tačiau kai šiuo sezonu vienu metu vyksta keliolika gaisrų skirtingose vietose, natūralu, jog mes vėluojame į kitus iškvietimus", - teigė A. Balčytis.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2010 m. atvirose teritorijose kilo 4346 gaisrai, kurie sudarė 35,7 proc. nuo bendro gaisrų kiekio. Iš viso gaisruose išdegė 5,87 hektaro žemės plotų ir sunaikinti 9 statiniai. Šie gaisrai pareikalavo ir vienos žmogaus gyvybės.

Daugiausia gaisrų atvirose teritorijose kilo Vilniaus apskrityje - 1133, Kauno - 708 bei Klaipėdoje - 564.