Auksinė Gintauto Kėvišo scena vėl ryja pinigus

Auksinė Gintauto Kėvišo scena vėl ryja pinigus

Generalinė prokuratūra atnaujino 2013 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo lėšų švaistymo už daugiau kaip 22 mln. eurų rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną. O pati auksinė scena jau reikalauja naujų milijonų iš mokesčių mokėtojų.

Įtarimai karjerai netrukdė

Šių metų vasarį įvyko nedidelis stebuklas - beveik po šešerių metų Vokietija atsakė į Lietuvos prokurorų teisinės pagalbos prašymą ir atsiuntė 15 segtuvų su teatro scenos rekonstrukcijos dokumentais, kuriuos darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ išsivežė, o teatre jų kopijų kažkodėl neišliko.

Pradėję ikiteisminį tyrimą 2009 m. sausį, prokurorai net porą kartų Saksonijos valstybinei teisingumo ministerijai siuntė teisinės pagalbos prašymus. 2010 m. rugsėjį atėjo atsakymas, kad bendrovė „SBS Buhnentenchnik GmbH“ pateikė protestą Drezdeno apygardos teismui, o dar po keturių mėnesių Vokietijos pareigūnai lietuviams atsiuntė raštą, esą niekuo padėti negali, nes byloje dėl teatro scenos rekonstrukcijos niekam nepateikti įtarimai.

Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos suformuoti tik 2011 m. rugsėjį ir pateikti teatro vadovui Gintautui Kėvišui, jo pavaduotojams, buhalterei - iš viso 5 asmenims. G.Kėvišas buvo apklausiamas pareigūnų, teatre ir jo namuose prestižiniame Laurų kvartale atlikta krata. Tačiau tyrimas nesutrukdė jam 2012 m. vasarą laimėti Kultūros ministerijos skelbtą konkursą ir tapti teatro vadovu trečią kadenciją.

Byla be šeimininko

Tyrėjams sėkmingai užbaigti bylą sutrukdė įrodymų stoka. Mat Vokietijos pareigūnai iki 2013 m. rugsėjo mėn., teismo nustatyto tyrimo pabaigos termino, neatsiuntė prašytų dokumentų.

Nuo pat pradžių bylos medžiaga buvo mėtoma it karšta bulvė iš vienos įstaigos į kitą. Iš pradžių ji pateko į Generalinės prokuratūros Ikiteisminių tyrimų kontrolės skyrių. Bylą kontroliavusi prokurorė netrukus išėjo motinystės atostogų, ją pakeitė kita prokurorė. Po kurio laiko auksinės scenos istorija pakliuvo į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą prokurorui Sauliui Verseckui, tad vieno šeimininko per visus 5 metus tyrimas ir neturėjo. Tiesa, iš bylos buvo išskirtas atskiras tyrimas, jo medžiaga pateko į teismą ir už aplaidumą darbe bei netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo nubausti teatro vadovo pavaduotojas ir buhalterė.

Kiti įtariamieji, taip pat ir G.Kėvišas, nutraukus pagrindinį tyrimą, galėjo lengviau atsikvėpti.

Tiria finansinius dokumentus

Ramybė truko beveik dvejus metus, kol iš Vokietijos atkeliavo galimi nauji įrodymai. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė „Vakaro žinioms“ aiškino, kad buvo gauti dvejopo pobūdžio dokumentai: procesiniai ir finansiniai. Gavus procesinių dokumentų vertimus šių metų liepos 31 d. buvo priimtas sprendimas tyrimą atnaujinti.

„Šis sprendimas buvo būtinas todėl, kad neatnaujinus ikiteisminio tyrimo prokuroras neturėjo galimybės įvertinti gautų finansinių dokumentų, nes tam reikalingos specialios žinios. Atnaujinus tyrimą, specialistui skirta užduotis minėtus dokumentus ištirti bei pateikti išvadas, be kurių nėra įmanoma nustatyti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika. Šiuo metu laukiama išvadų. Tyrimą pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biurui“, - sakė prokuratūros atstovė.

Nežino, ką vokiečiai darė

G.Kėvišas apie iš Vokietijos prokurorų gautus scenos rekonstrukcijos finansinius dokumentus ir atnaujintą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir lėšų švaistymo stambiu mastu teigė žinantis iš kitų šaltinių, bet prokuratūra jo apie tai neinformavo. Jis sakė nejaučiantis jokio nerimo, kad bylos tyrėjai atkapstys kažkokių naujų įrodymų, jog projekto lėšos naudotos nusikalstamais būdais.

„Esu ištirtas visais frontais - penkios institucijos mane tyrė, ir buvo teigiamos pažymos, todėl esu visiškai ramus, - „Vakaro žinias“ įtikinėjo G.Kėvišas. - Ir teatrą jau visi absoliučiai ištyrė, šis klausimas buvo baigtas. Jeigu gavo dokumentus iš Vokietijos, tai tegul ir tikrina - mes jau tuos pragaro ratus perėjome. Dėl mūsų viskas buvo aišku, o ką ten vokiečiai darė, man nelabai žinoma.“

Milijonų negana

Skandalui išblėsus, vėl atsigavo teatro ir jo vadovybės apetitas mokesčių mokėtojų pinigams. Šių metų vasarį iš valstybės investicijų programos (VIP) sulaukta daugiau kaip 1,5 mln. eurų injekcijos. Kitąmet Seimui siūloma patvirtinti teatrui iš VIP 1,16 mln. eurų, o iki 2019 m. iš viso 8,382 mln. eurų scenos įrangos, transformatorinės pastotės, pagalbinių patalpų rekonstravimui, priestato statybai pagal 2006 m. pradėtą projektą. Be to, atskirai priestato statybai ir akustinių skydų įrengimui siūloma patvirtinti 382 tūkst. eurų pagal naują projektą, kurį numatoma pradėti 2016 m.

Transformatorinę pastotę teatras rekonstravo 2008 m., tam skyrė daugiau kaip 458 tūkst. eurų. Tais pačiais metais už 109,565 tūkst. eurų pirko priestato projektavimo darbus.

Kas nutiko auksinei scenai, kainavusiai mokesčių mokėtojams net 22 mln. eurų, jeigu ir vėl prireikė ten kišti milijonus?

G.Kėvišas užtikrino, kad už 22 mln. eurų rekonstruota scena veikia, bet 2006 m. pradėta investicinė programa nebuvo iki galo įgyvendinta dėl krizės.

„Dabar atėjo laikas ją tęsti - ir apšvietimo, ir belaidžio ryšio, ir kitus punktus. Tarp kitko, mes ir šįmet darėme renovaciją, pakeitėme asbestą, dabar keičiami liftai - buvo skirti pinigai“, - dėstė teatro direktorius.

Šį rugsėjį buvo paskelbtas 3 mln. eurų vertės apšvietimo įrangos konkursas. Paklaustas, ar 2006-2008 m. atnaujinta apšvietimo įranga, į kurią investuota apie 365 tūkst. eurų, jau spėjo nusidėvėti, G.Kėvišas aiškino, jog kalbama apie kompleksinį visos teatro scenos apšvietimą: „Tai, kas buvo padaryta, niekas nesugedo, bet teatro apšvietimas nėra tik keli prožektoriai - yra didžiulis šviesų ūkis, kurį mes ir toliau vystome, todėl ir skelbiame konkursą.“

Vitalijus GAILIUS, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas:

Šį rezonansinį ikiteisminį tyrimą 2009-2010 m. buvo bandoma vilkinti per specialisto išvadą. Tuo metu bylos dokumentai buvo atiduoti tirti specialistui, kuris niekada nebūtų parengęs išvados. Tapęs FNTT vadovu, aš inicijavau, kad specialisto išvadą rengtų darbo grupė, ji per 2 mėnesius ją ir parengė. Kokia ji buvo - nemačiau, bet būtent tos išvados pagrindu byloje buvo pateikti įtarimai. Aišku, be duomenų iš vokiškosios pusės išvada buvo ne visa, ir greičiausiai gynybai tie duomenys buvo aktualūs. Dabar, kai dokumentai iš Vokietijos yra gauti, juos ištyrus, bus parengta nauja specialisto išvada, ir jos pagrindu bylą kontroliuojantis prokuroras Saulius Verseckas priims sprendimus.

Ar ji ir vėl nebus numarinta? Aš šio prokuroro kompetencija tikiu. Apie anksčiau bylą kontroliavusios prokurorės kompetenciją neturiu žinių, bet netinkamas tyrimas, manau, buvo tuometės Generalinės prokuratūros vadovybės problema. Ši byla yra iš tų, kurioms buvęs generalinis prokuroras Darius Valys skyrė ypatingą prioritetą. Jeigu nebūtų skyręs, gal rezultatas būtų buvęs geresnis - esmė ta, kad per 2 metus nebuvo parengta specialisto išvada, o per tiek laiko buvo galima ir tuos vokiečius pasiekti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder