Į vietą atvykęs Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono IV sprogmenų neutralizavimo skyriaus vyr. seržantas Liudas Klumbys patikino, jog ši torpedos dalis visiškai nebekelia pavojaus žmonių gyvybėms. Tačiau karo metu prie minėtos torpedos dalies prikabinus 300 kilogramų sprogmenų, nuskriejus po vandeniu 4-6 metrų gylyje ir pataikius į taikinį bet koks laivas neatlaikęs neišvengiamai grimzdo į dugną.
"Įdomus pats objektas, nes palyginti retai sulaukiame tokių dovanų iš jūros. Paskutinį kartą panaši - 4 metrų ir 70 cm diametro - torpedos dalis 2008 metais buvo išmesta ant Papės kaimo Latvijoje kranto, - VE.lt sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Karo metu buvo dviejų tipų - G7A ir G7E klasės vokiškos torpedos. Jos skyrėsi tuo, kad G7A buvo pradėtos gaminti anksčiau, dar I Pasaulinio karo metu, ir buvo varomos garu, kurį sukeldavo degančio spirito ir oro mišinys. Tačiau ši torpeda turėjo trūkumą, nes paskui save palikdavo burbuliukų juostą, ir buvo iš tolo ar iš oro matyti, jog ji yra iššauta. Tuo tarpu G7E modifikacija jau buvo su akumuliatoriumi bei elektriniu varikliuku, sukusiu du sraigtukus, ir nepalikdavo pėdsako. Šios torpedos buvo pigesnės pagaminti ir populiaresnės naudoti II Pasaulinio karo metais.
Kol kas tik pagal išmetimo vamzdį įtariama, jog Giruliuose rastoji dalis galėjo būti iš G7A, varomos dujomis. Kadangi Klaipėdoje bazavosi nacistinės Vokietijos 24-oji povandeninių laivų flotilė, spėjama, kad tai galėtų būti ir mokomoji tos flotilės torpeda. Radinys nugabentas į Girulių bateriją kaip vienas iš čia surinktų ekskliuzyvinių II Pasaulinio karo eksponatų, kuriuos kaupia Karybos klubas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą