Banko plėšikai tvirtina turėję gerus ketinimus

Rekordinis apiplėšimas

Pernai rugpjūtį Vokietijos banko "Vereins und Westbank AG" skyrių Vilniuje apiplėšęs banko apsaugos darbuotojas norėjo grąžinti skolas, o jo bendrininkas - padėti žmogui.

"Vienintelis apiplėšimo tikslas - turiu didelę skolą, mane labai spaudė, todėl norėjau atiduoti skolą ir atsikratyti galimų veiksmų ar grasinimų prieš mane ir mano šeimą", - vakar teismo posėdyje teigė buvęs "Ekskomisarų biuro" apsaugos darbuotojas Pavelas Kobecas.

Skola, jo teigimu, nuo 1000 markių išaugusi iki 205 tūkst. litų, jos atiduoti "nebuvo įmanoma".

Apiplėšti banką padėjęs Prancūzijos svetimšalių legiono karys Giedrius Kvedaravičius teigė "visada gyvenime norėjęs padėti žmonėms", todėl esą neatsisakė ir šį kartą, bet nusikaltimą, kaip jis teigė, įvykdė pirmą kartą.

Nusikaltimą, pasak P. Kobeco, organizavo jis pats. Buvęs apsaugininkas sakė nupiešęs rūsio schemą, įleidęs nakčiai G. Kvedaravičių į banką, kuris, pasak buvusio jo apsaugos darbuotojo, "naktį iš vidaus nėra saugomas".

Apiplėšimo metu turėjęs įkalbėti P. Kobeco porininką apsaugininką Ričardą Bukelį "legionierius" apsigalvojo, nes esą "nežinojo jo kovinės parengties", todėl tikėjosi apsvaiginti elektrošoku. Tačiau R. Bukeliui pradėjus gintis, G. Kvedaravičius jam smogė ir atėmė pistoletą.

Abu vyrai esą iš anksto buvo nutarę ginklus naudoti tik gąsdinimui, todėl G. Kvedaravičius teigė antrankiais prirakinęs apsaugininką, išėmęs iš atimto pistoleto apkabą ir jo su savimi nesinešiojęs.

Suskaičiavus pagrobtus pinigus, paaiškėjo, kad plėšikų grobis buvo 2,3 milijono litų, nors pas juos rasta tik 2,08 milijono vertės pinigų suma. Iš pagrobtų pinigų jie teigė "kažkiek" išleidę alui, cigaretėms ir maistui. Likę pinigai, kaltinamųjų teigimu, galėję išbyrėti iš skylės dėžėje, į kurią jie buvo dedami apiplėšimo metu.

Tai - didžiausia šalyje iš banko pagrobta suma. Rekordinis banko apiplėšimas atskleistas per maždaug 30 valandų.

"Vakarų ekspreso" ir ELTOS inf.