Dėl kontrabandos karaliaus sūnaus neteisėto praturtėjimo - į Konstitucinį Teismą

Dėl kontrabandos karaliaus sūnaus neteisėto praturtėjimo - į Konstitucinį Teismą

Dėl kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus neteisėto praturtėjimo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pirmadienį paskelbė nutartį, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 189-1 str. "Neteisėtas praturtėjimas" neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

Kreiptis į Konstitucinį Teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paprašė kaltinamas neteisėtu praturtėjimu E. Karalius.

Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturėjimo sudėtis yra neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad "tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų".

Teismo nuomone, tokiais atvejais, kai kas nors iš neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Toks šios normos dėl neteisėto praturtėjimo turinys neleidžia suformuluoti aiškaus ir nedviprasmiško kaltės turinio.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiame BK straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota, o kadangi ši norma neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama, siekiant nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

Įtariama, kad 28-erių metų vilnietis E. Karaliaus daugiau nei 7 mln. 150 tūkst. litų vertės turimas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Išaiškinta, kad įtariamasis turėjo 6 mln. 400 tūkst. litų kainuojantį namą ir 20 arų žemės sklypą sostinės Valakupių rajono Svajonių gatvėje, primena ELTA.

Tiriant brangaus nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, buvo apklaustas ir buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla bei jo žmona. Buvęs Alytaus meras su E. Karaliumi dėl beveik pusseptinto milijono vertės namo pardavimo sutarė dar 2007 m., tačiau, kaltinamajam nesumokėjus likusios sutartos sumos, abi šalys sutarė nutraukti sutartį. Pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismas sustabdė civilinį procesą, todėl namas ir žemės sklypas lieka E. Karaliaus nuosavybėje.

E. Karalius už 700 tūkstančių litų buvo įsigijęs ir sostinės centre esančias negyvenamąsias patalpas. Nustatyta, kad E. Karalius taip pat turėjo automobilį ''Mercedes-Benz C220'', pirktą už 50 tūkst. litų.

E. Karalius dirbo advokato padėjėju.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder