Klaipėdos policijos vyriausiasis komisaras Benonas Ivanauskas, apžvelgdamas šių metų kriminogeninę situaciją mieste, džiaugėsi, kad nusikalstamumas šiemet sumažėjo 13 procentų.
Tačiau lėšų trūkumas bei tai, kad policijoje šiuo metu yra nemažai neprofesionaliai dirbančio jaunimo, pasak komisaro, nepadeda pagerinti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais.
Vyr. komisaras apgailestavo, kad likusius šių metų mėnesius kai kuriems policijos darbuotojams gali tekti sumažinti atlyginimus. Mat pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, buvo padidintas minimalus policijos pareigūnų darbo užmokestis, tačiau papildomų lėšų tam nebuvo skirta. Todėl vieniems pareigūnams atlyginimus gali tekti didinti kitų sąskaita.
"Atlyginimus visiems teks sumažinti tiek, kiek iki metų galo pritrūks darbo užmokesčio fondo", - sakė B. Ivanauskas.
Šiuo metu Klaipėdoje dirba 730 policijos pareigūnų, dar 113 - laisvai samdomi.
Sulaukė miesto pagalbos
Nuolat blogėjanti Klaipėdos miesto policijos finansinė padėtis bei su tuo susijusios metų metus nesprendžiamos problemos praėjusių metų rudenį paskatino Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisarą B. Ivanauską pagalbos kreiptis į uostamiesčio politikus.
Šiemet iš miesto biudžeto Klaipėdos policijai buvo skirta 140 tūkst. Lt. Pasak B. Ivanausko, didžioji dalis šių lėšų buvo skirta įvairioms jaunimo prevencinėms programoms įgyvendinti.
"Norint mažinti mieste nusikalstamumą, reikia užbėgti įvykiams už akių ir padirbėti su rizikos grupei priklausančiu jaunimu. Todėl šiemet buvo organizuojama ypač daug įvairių seminarų, kurių tikslas - apsaugoti nepilnamečius nuo nusikalstamumo bei narkotikų vartojimo", - sakė Klaipėdos policijos vadovas.
Per 42 tūkst. Lt buvo skirta papildomai apsaugai Klaipėdos mieste vasaros sezono metu. Nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 d. Klaipėdoje kartu su policijos pareigūnais gatvėse patruliavo 30 kareivių. Jų apgyvendinimui ir maitinimui ir buvo skirtos šios lėšos.
Šis eksperimentas, pasak B. Ivanausko, pasiteisino. Mat dėl lėšų stygiaus Klaipėdoje trūksta patruliuojančių pareigūnų.
"Kadangi šią vasarą sulaukėme labai daug poilsiautojų - pablogėjo ir kriminogeninė situacija. Kareiviai mums pagelbėjo. Vis dėlto būtų geriau, kad gatvėse patruliuotų profesionaliai paruošti policininkai", - neslėpė vyr. komisaras.
Nusikalstamumas sumažėjo
Atlikus 2002 m. devynių mėnesių nusikalstamumo Klaipėdos mieste analizę bei susumavus Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) veiklos rezultatus, B. Ivanauskas gali pasidžiaugti, kad nusikalstamumas šiais metais Klaipėdoje sumažėjo net 13 procentų.
Šiemet padaugėjo autotransporto vagysčių. Jų užregistruota 556 (67 vagystėmis daugiau nei pernai), iš kurių išaiškinta tik 61.
Taip pat šiemet padaugėjo nužudymų - 24. B. Ivanauskas džiaugėsi, kad visus juos pavyko išaiškinti.
Šiemet padaugėjo ir išžaginimų. Pernai jų buvo tik 3, tuo tarpu per 9 šių metų mėnesius - dvigubai daugiau. Visi šie nusikaltimai išaiškinti.
Vyr. komisaras minėjo, kad šiemet 9 procentais sumažėjo įvairių plėšimų, nors visoje Lietuvoje atvirkščiai - plėšimų skaičius didėja.
Menkas pasitikėjimas
Vyriausiasis Klaipėdos policijos komisaras akcentavo tai, kad vienas pagrindinių tikslų šiuo metu - pagerinti policijos bendradarbiavimą su visuomene.
"Suprantame, kad policijos darbas gali būti visavertis tik tuomet, kai ja pasitiki gyventojai. Deja, reikia pripažinti, jog daugeliu atvejų policijos darbuotojai yra patys kalti, dėl to, kad žmonės jais nepasitiki", - sakė B. Ivanauskas.
Pasak vyriausiojo komisaro, pagrindinė priežastis, trukdanti jiems geriau dirbti, - prastas policijos finansavimas. Šiais metais jis buvo toks pat kaip ir pernai - skirta per 24 mln. Lt, iš kurių 17 mln. Lt panaudota darbo užmokesčiui. Pasak B. Ivanausko, dabartinis policijos finansavimas yra 1997 m. lygio, nors darbų padaugėjo.
Daugelis profesionalų dėl per mažo atlyginimo patys atsisako darbo policijoje ir įsidarbina kitose giminingose struktūrose, pavyzdžiui, prokuratūroje, STT, Mokesčių policijoje ar privačiose firmose - ten, kur mokama daug daugiau. Dėl šios priežasties, teigė komisaras, šiandien apie 60 proc. jo vadovaujamo personalo sudaro nepatyręs jaunimas.
"Žinoma, kad daugeliu atvejų jauni pareigūnai neprofesionaliai elgiasi su žmonėmis ir tokiais poelgiais formuoja netinkamą policijos įvaizdį", - apgailestavo vyr. komisaras.
Visos šios priežastys, B. Ivanausko įsitikinimu, lemia tai, kad tik 32,7 proc. visuomenės pasitiki policija. Šiemet šis rodiklis didesnis 0,7 procento nei pernai, tačiau tai, pasak komisaro, nėra džiuginantis rezultatas. Pavyzdžiui, Švedijoje visuomenės pasitikėjimas policija siekia net 80 proc., Kanadoje - 90 proc.
Apleistos patalpos
B. Ivanausko nuomone, policijos prestižo nekelia ir tai, kad jau keleri metai neskiriama nė cento policijos komisariatų patalpoms remontuoti, keli tardytojai yra priversti naudotis vienu kompiuteriu (apie vieningą sistemą galima tik pasvajoti), apie 70 proc. policijos turimos technikos šiandien galėtų būti nurašyta, nes yra visiškai susidėvėjusi ir netinkama eksploatuoti.
Dar viena opi Klaipėdos policijos problema - areštinė. Joje tik 33 vietos, tuo tarpu sulaikytųjų joje būna nuo 80 iki 90, tad, anot B. Ivanausko, neverta stebėtis, kad neatsiginama skundų.
"Tikėtis artimiausiu metu gauti lėšų areštinės antro korpuso remontui, kai net nėra už ką pirkti naujų policininkų uniformų, yra visiškai nerealu", - sakė B. Ivanauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą