Nuo 1997-ųjų teatre dirbusios Ingridos Simanauskaitės nesutarimai su vadovybe prasidėjo praėjusių metų pradžioje, kai specialistė kanceliarijai gavo pranešimą apie pasikeitusias darbo sąlygas. Moteriai buvo nurodyta, kad be įprastos veiklos, ji dar turėtų tvarkyti įstaigos archyvą. Už papildomą darbą buvo numatyta padidinti atlyginimą.
I. Simanauskaitė su tuo nesutiko. Ji ne tik atsisakė dirbti papildomą darbą, bet ir kreipėsi užtarimo į Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungą, tapo šios organizacijos teatro skyriaus pirmininke. Po to teatre patikrinimą atliko ir Valstybinė darbo inspekcija, prasidėjo profsąjungos ir teatro teisminiai ginčai.
Šių metų vasarį I. Simanauskaitė buvo atleista. Darbo netekusi moteris nenurimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo jos atleidimą pripažinti neteisėtu, grąžinti į pirmesnį darbą bei priteisti iš teatro atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
Ieškinys šiandien atmestas - konstatuota, jog teatras šioje situacijoje jokių teisės aktų nepažeidė ir pagrįstai atleido darbuotoją, kuri atsisakė vykdyti jai siūlomas užduotis.
Pakeitimai teatre prasidėjo po Kultūros ministerijos atlikto audito. Po jo rekomenduotos darbo optimizavimo priemonės, ir viena iš jų ir buvo panaikinti pusės etato archyvaro pareigybę jo užduotis patikint kitam darbuotojui.
Tačiau I. Simanauskaitė teigė, kad tokiomis sąlygomis darbo apimtys didėja neproporcingai atlyginimui, o teisme liudijęs teatro vadovas Gediminas Pranckūnas priminė, jog optimizuojant veiklą kanceliarijos specialistei darbo sumažėjo, todėl jai ir pasiūlyta tvarkyti archyvą. Ieškovės bendradarbės nurodė, kad iki pertvarkos tiesioginėms jos pareigoms užtekdavo pusantros valandos per dieną.
Po auditorių išvadų kai kuriems teatro administracijos darbuotojams teko su darbu iš viso atsisveikinti - jie buvo atleisti siekiant sutaupyti.
G. Pranckūnas jau anksčiau buvo viešai pasisakęs, kad visos intrigos teatre - tai tik profsąjungos bandymas pasirodyti viršesne ir įrodyti savo reikalingumą.
Rašyti komentarą