"Nenoriu verkšlenti ir vaidinti aukos, tačiau jei su manimi šitaip atsitiko, gal yra ir daugiau žmonių, kurie, atsidūrę beviltiškoje situacijoje, nebežino kas jiems galėtų padėti", - pasiteiravus, kodėl jau kuris laikas nebesivažinėja automobiliu, pradėjo pasakoti R. Kaubrys.
Iš stalčiaus traukdamas teismo nutartis, kuriose juodu ant balto surašyta, kad R. Kaubrys apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, o už tai privalo sumokėti 3 tūkst. litų baudą bei 3 metams netenka teisės vairuoti automobilį, teatro vadovas sakė iki šiol negalintis patikėti, kaip esą mūsų teismai sugeba nekaltą žmogų padaryti pačiu didžiausiu nusikaltėliu.
Nepajuto smūgio
"Viskas įvyko beveik prieš pusantrų metų. Važiavau Naująja Uosto gatve ir, prieš Biržos tiltą pristabdęs automobilį, užgesau. Pajaučiau, kad paleidžiant variklį mašina šiek tiek pariedėjo atgal, tačiau tikrai nepajutau, kad būčiau į ką nors atsirėmęs ar juo labiau atsitrenkęs, ir nuvažiavau toliau", - pasakojo R. Kaubrys.
Kiek pavažiavęs jis pastebėjo, kad šalia prisigretino automobilis ir šio vairuotojas jam pradėjo mojuoti.
"Maža ko mojuoja. Nekreipdamas dėmesio nuvažiavau toliau", - pasakojo R. Kaubrys.
Tačiau netrukus jį pasivijo ir policijos automobilis. Išlipęs patrulis paaiškino, jog jis padarė avariją ir dar pabėgo iš įvykio vietos.
"Man akys ant kaktos iššoko. Tuomet privažiavo ir tas vyriškis, kuris man mojavo iš naujo mersedeso, ir pradėjo aiškinti, kad aš riedėdamas atgal sugadinau jo mašiną. Net parodė keturis katino nago dydžio dažų brūkšnelius ant automobilio bamperio. Keisčiausia buvo tai, kad jis iškart puolė mane vytis ir skambinti policijai, taigi iš kur jis taip gerai žinojo, kad jo automobilio bamperis apgadintas?" - iki šiol sunkiai emocijas tramdo R. Kaubrys, kai prisimena tos dienos įvykius.
Toliau istorija klostėsi kaip ir dera - dabartinis teatro vadovas, o tuomet teatro režisierius buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur pagal nukentėjusiojo paaiškinimus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Pasak R. Kaubrio, viskas vyko tarsi gerai surežisuotame trileryje - nukentėjusysis net neslėpė savo artimų ryšių su policijos pareigūnais, tad esą nenuostabu, kodėl į režisieriaus pasiaiškinimą, kad jis tikrai nepajuto atsirėmęs į kitą automobilį, niekas nekreipė jokio dėmesio.
"Tokius kaip tu reikia naikinti, - dar mestelėjo man policijos pareigūnas", - pareigūnų elgesiu stebėjosi režisierius.
"Ne vieta jaudintis"
"O kaip elgiamasi su žmonėmis teismuose, būtų galima visą knygą parašyti", - įsitikinęs R. Kaubrys. Iki šiol jam iš atminties neišsitrina teisėjos, kuri nagrinėjo jo bylą, ištarta frazė: "Čia ne vieta jaudintis...", kai jis prasitarė, jog dėl jaudulio nėra paprasta paaiškinti tos dienos įvykius.
"Nenoriu net prisiminti tos teismų karuselės, tačiau, mano giliu įsitikinimu, teisėja iš viso neanalizavo mano pasiaiškinimų. Keisčiausia tai, kad pats nukentėjusysis teismo proceso metu ne kartą pakartojo, kad aš galėjau nejausti smūgio, nes greičio iš viso nebuvo - į tai visai nebuvo atsižvelgta, ir man buvo skirta pati maksimaliausia bausmė, nes aš esą tyčia pabėgau iš įvykio vietos. Jūs man pasakykite, kaip aš galėjau pranešti policijai apie eismo įvykį, apie kurį net nenutuokiau?" - iki šiol tuo, kas atsitiko, negali patikėti R. Kaubrys.
Jam keista, kai šioje byloje liudytojais buvo pakviesti tik policijos pareigūnai, kurie policijos komisariate pildė administracinių teisių pažeidimų protokolą.
"Kadangi ir nukentėjusiojo, ir policijos pareigūno vardai buvo identiški bei gana retai pasitaikantys, net teisėja nusistebėjo tokiu sutapimu. O policijos pareigūnas jai lyg niekur nieko atsakė, kad Klaipėdoje tokiu vardu jie esantys tik keturiese, taip lyg ir pabrėždamas savo pažintį su nukentėjusiuoju. Tačiau teisėjai tai nesukėlė jokių įtarimų", - apgailestavo teatro vadovas.
Nors R. Kaubrys apskundė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jo apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas.
"Dabar liko tik vienas kelias - mane gali apginti nebent Europa. Tačiau niekada nesusidūręs su žmogaus teisių pažeidimu, net nežinau, į ką kreiptis ir nuo ko pradėti. Baisu, kad tam reikia turėti krūvą pinigų. Net neabejoju, kad yra nemažai žmonių, kurie yra atsidūrę panašioje situacijoje kaip ir aš, bet nežino, kaip patekti į Strasbūro teismą", - žadėjo rankų nenuleisti R. Kaubrys.
Kaip pasiekti Strasbūro teismą?
Kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) kainuoja tik tiek, kiek žmogus išleidžia advokato, kuris talkina surašant skundą, paslaugoms. "Vakarų ekspreso" žiniomis, advokato paslaugoms gali tekti išleisti apie tūkstantį litų.
Beje, skundą gali surašyti ir pats nukentėjusysis, jį galima rašyti ir lietuvių kalba. Tiesiog reikia žinoti, kad EŽTT gali nagrinėti pareiškimus tik dėl Konvencijoje ir jos protokoluose nurodytų vienos ar kelių teisių pažeidimų. Teismas nėra apeliacinis teismų atžvilgiu ir negali panaikinti ar pakeisti jų priimamų sprendimų. Teismui galima skųstis tik dėl valstybės institucijų (pvz., Seimo, Vyriausybės, teismų ar pan.) veiksmų. EŽTT priima skundą tik tuo atveju, jei jis atitinka kelias sąlygas: yra išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai, analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas) ir jeigu skundas nėra anonimiškas. Į EŽTT reikia kreiptis siunčiant pareiškimą raštu, adresu
The Registrar
European Court of Human Rights
Council of Europe
F-67075 STRASBOURG CEDEX
Daugiau informacijos apie galimybę kreipti į EŽTT bei skundo forma - Teisingumo ministerijos interneto svetainėje www.tm.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą