Kaltinimai dėl nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo pareikšti buvusiam bendrovių „Sidabra“ ir „Kepalių bekonas“ valdybos pirmininkui Adomui Grigaičiui, buvusiam šių bendrovių direktoriui Gintautui Ulvydui bei buhalteriu jose dirbusiam Dariui Zaleckiui. Vienas jų – G. Ulvydas – 2010 -11 m. ėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidento pareigas.
Iš milijonų liko tik skolos
Schemą, kurią įvykdžius „Sidabros“ kreditoriai liko it musę kandę, atskleidė ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai ir Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnai. Šią baudžiamąją bylą nagrinės Joniškio rajono apylinkės teismas.
Nustatyta, kad 2010-ųjų gruodį bendrovė „Kepalių bekonas“, iki tol nevykdžiusi jokios veiklos, pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai įregistruoti šią bendrovę PVM mokėtoja nuo 2011-ųjų sausio 1-osios.
Pareigūnų žiniomis, iš bendrovės „Sidabra“, kurios balanse buvo turto už 13 mln. litų., visas turtas į tuo pačiu adresu Joniškio rajone registruotą bendrovę „Kepalių bekonas“ perkeltas iki 2011-ųjų birželio.
Tyrėjai nustatė, kad iš šio sandorio „Sidabra“ negavo nei cento. Nuostolingai perleidusi „Kepalių bekonui“ kiaulių kompleksus Joniškio, Radviliškio ir Marijampolės rajonuose „Sidabra“ kreditoriams liko skolinga 5 mln. litų, iš jų – po 0,2 mln. litų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Skolose skendinti „Sidabra“ nebegalėjo tęsti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais. Su ekonominiais sunkumais susidūrusi bendrovė per pusmetį tapo nemoki. 2011-ųjų birželio 17-ąją Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį iškelti „Sidabrai“ bankroto bylą. Bankroto paskelbimo dieną įmonės balanse tebuvo turto vos už 2 tūkst. litų.
Gresia nelaisvė iki 3 metų
Dar iki „Sidabros“ bankroto perkėlus jos turtą į „Kepalių bekoną“ pastarosios bendrovės akcijos buvo skubiai parduotos danų kiaulininkų koncernui „Saerimner“. Iki tol ir „Sidabrą“, ir „Kepalių bekoną“ tiesiogiai valdė „Litagros“ grupė.
Tirdami bendrovės „Sidabra“ bankroto aplinkybes, teisėsaugininkai atskleidė nusikalstamą veiką, anot jų, turinčią „fenikso sindromo“ požymių – kai viena įmonė perleidžia turtą kitai ir lieka tik su įsipareigojimų kupra, o jos veikla toliau plėtojama turtą be įsiskolinimų perėmusioje įmonėje.
FNTT pareigūnai patikrino nuostolingas ūkinės komercinės veiklos operacijas ir bankrutavusios bendrovės įsiskolinimų dinamiką nuo skolos atsiradimo iki bankroto paskelbimo dienos. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad „Sidabros“ turtą perėmusi „Kepalių bekono“ bendrovė įdarbino ir didžiąją dalį darbuotojų, iki tol dirbusių „Sidabroje“.
Pareigūnai įtaria, kad „Sidabra“ blogai buvo valdoma sąmoningai – siekiant išvengti ne tik įsipareigojimų kreditoriams, bet ir privalomų valstybei sumokėti mokesčių. Kaltinamieji neigia padarę ką nors neteisėto. Buvusių bendrovės vadovų teigimu, „Sidabros“ bankrotą įtakojo ekonominė krizė, o ne jų nusikalstami veiksmai.
Milijoninę aferą galimai įvykdžiusiems veikėjams gresia laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų – tokios sankcijos už nusikalstamą bankrotą ir skolininko nesąžiningumą numatytos Baudžiamajame kodekse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą