Klaipėda neranda skiepo nuo šiukšlių viruso

Mieste

Kasmetinį reidą į apleistas uostamiesčio vietas surengusių tarnybų pareigūnų nuotaika nepagerėjo - šiukšlynų mieste vis dar apstu kaip anksčiau.

Su bet kokiomis estetikos ir higienos normomis prasilenkiantys šiukšlių kalnai mieste kartais tampa ir tragiškų nelaimių priežastimi - juose dažnai kyla gaisrai, kurių metu susižaloja arba žūsta žmonės.

Tačiau apleistų vietų mieste nemažėja, o net ir sutvarkyti šiukšlynai atauga nelyg driežui uodega.

Italijos miesto Neapolio gatves šiukšlių krizės metu primenančias vietas vakar eilinį kartą aplankė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT), Aplinkos apsaugos departamento ir viešosios policijos atstovai.

"Kasmet po du kartus apžiūrime, pranešame Savivaldybei. Šios valdininkai skiria pinigų tvarkymui, tačiau nepakankamai, todėl situacija ir nesikeičia", - po vakarykščio reido sakė Jonas Martinonis, Klaipėdos miesto ir apskrities PGT vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, ne visada padeda ir šiukšlynų iškuopimas.

"Kai kurios vietos sutvarkomos, tačiau vėliau jose vėl pilna šiukšlių. Vieną tokių kaip tik matėme Šilutės plente", - pasakojo pareigūnas.

Tokių skaudulių mieste yra nevienas, nemažai - aplink garažų bendrijas, kuriose apsistoja ir gaisrus dažnai sukelia benamiai.

Anot priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų, šiais metais Klaipėdoje kilo jau 255 gaisrai, 65 kartus ugnis įsiplieskė būtent tokiose vietose. Antradienio naktį Merkio gatvėje neišvengta ir pirmosios aukos - gaisro metu užduso metaliniame garaže gyvenęs benamis.

"Likvidavus šiukšlynus panašių nelaimių būtų galima išvengti", -sakė J. Martinonis.

Tuo tarpu antrus metus paeiliui Klaipėdos šiukšlynų tvarkymui skiriama 100 tūkst. litų, kurių, pasak Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovės Irenos Šakalienės teigimu, nepakanka.

"Pernai pavyko likviduoti 10 tokių vietų, iš jų išvežėme 700 tonų šiukšlių, dar tiek pat - iš nelegalių sąvartynų. O kur dar 154 tonos padangų. Šiemet kol kas sutvarkytas vienas šiukšlynas Paryžiaus Komunos gatvėje, laukiame, kol pradžius žemė ir imsimės kitų", - pasakojo valdininkė.

Ponia Irena sakė mananti, kad vienas geriausių būdų tramdyti šiukšlintojus - piniginės sankcijos.

"Yra gi įstaigų, turinčių tokią teisę. Pagautų, paviešintų, skirtų kokį tūkstantuką baudos, tai žmogus gal daugiau taip ir nedarytų", - samprotavo I. Šakalienė.

Miesto švaros taisyklės šiukšlintojus leidžia bausti baudomis iki 2 tūkst. litų.

Kitą savaitę bus surengtas reidas po apleistus pastatus, kurių Klaipėdoje priskaičiuojama kelios dešimtys.

Valdas PRYŠMANTAS