Klaipėdiečiai - telefoninių sukčių džiaugsmas

Klaipėdiečiai - telefoninių sukčių džiaugsmas

Tiriant vieną didžiausių sukčiavimo bylą paaiškėjo, kad kitame Lietuvos gale įkalinimo bausmes atliekantys asmenys dažniausiai skambindavo ir apgaudavo pajūrio gyventojus. Naivūs buvo ne tik pagyvenę žmonės, bet ir jaunuoliai. Be to, be užuolankų prabilta ir apie nusikaltėliams talkinančius prižiūrėtojus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismui netrukus bus perduota net 90 tomų baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai apgaule išviliojus pinigus iš žmonių bei greitųjų kreditų teikimo bendrovių pateikti 25 asmenų organizuotai grupei. Tarp įtariamųjų - nė vieno klaipėdiečio, organizatoriai šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę Alytaus pataisos namuose, o jų bendrininkai laisvėje - įvairių Lietuvos miestų gyventojai.

Atlikus gilesnę tokio pobūdžio nusikaltimų analizę aiškėja, kad pagrindinė jų priežastis - narkotikai. O tarp pagalbininkų minimi ir galimai korumpuoti kalinių prižiūrėtojai.

Schema

Naujos kartos telefoniniai sukčiai - taip tyrėjai vadina per porą metų 165 tūkst. litų pasisavinusius įtariamuosius. Per 100 tūkst. litų neteko naivūs žmonės, likusių - nukentėjusiomis pripažintos 8 greitųjų kreditų bendrovės, iš kurių pinigai gauti pasinaudojus nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenimis.

Šie buvo išviliojami kaliniams telefonu prisistačius įvairių valstybės institucijų darbuotojais ir pranešus, kad per nukentėjusiųjų sąskaitas yra plaunami pinigai arba žadėdami grąžinti mokesčių permokas.

SPĖJIMAS. Teigiama, kad telefoniniai sukčiai siautėtų mažiau, jeigu jiems netalkintų įkalinimo įstaigos prižiūrėtojai. "Respublikos" archyvo nuotr.

Potencialių aukų numerius skambinantieji rasdavo iš telefonų knygos išplėštų lapų.

Jeigu auka imdavo abejoti, ji būdavo sujungiama su neva banko darbuotoja, kurios vaidmenį atlikdavo kalinys, turintis unikalų balsą - kaip moters.

Išviliojus ir pasinaudojus elektroninės bankininkystės duomenimis sąskaitose rasti arba iš greitųjų kreditų bendrovių gauti pinigai būdavo pervedami į bendrininkų, esančių laisvėje, sąskaitas, išgryninami ir perduodami nuteistiesiems.

Taip vienu kartu pasisavinta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, bet buvo atvejų, kai sukčiai tenkindavosi ir vos keliasdešimties litų sumomis.

Beje, elektroninės bankininkystės duomenys išvilioti ir dar negirdėtu būdu. Nuteistieji surasdavo darbo ieškančių žmonių skelbimus, skambindavo jiems ir siūlydavo už atlygį prižiūrėti pagyvenusius žmones. Tačiau tariami darbdaviai pirmiausiai norėdavo žvilgtelti į darbo žmonių banko sąskaitas - esą reikėjo įsitikinti, ar žmogus patikimas: neturi skolų ir neišleis iš anksto pervesto atlyginimo.

Taikėsi į Klaipėdą

Iš viso šioje byloje suskaičiuoti 63 nusikalstamos veikos epizodai, pirmieji nusikaltimai atlikti 2011-ųjų balandį, o tų pačių metų birželį jie pasipylė vienas po kito. Daugiausiai - Klaipėdos regione.

"Kad klaipėdiečiai - naivūs ir patiklūs, pripažino patys nuteistieji", - sakė Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkė Kristina Antanavičienė.

Pareigūnai teigė, kad po šio tyrimo Klaipėdos regione telefoninio sukčiavimo atvejų sumažėjo, tačiau nežymiai.

"Nepakeičiamų nėra. Įkliuvus vieniems organizatoriams, į jų vietą stoja kiti. Kaliniai išradingi, vis sugalvoja naujų būdų, kaip apgaudinėti žmones. Artimiausioje ateityje gali padaugėti bandymų sukčiauti panaudojant euro įvedimo temą.

Žmones dar kartą reikėtų įspėti, kad telefonu elektroninės bankininkystės duomenų niekas neprašo", - pasakojo K. Antanavičienė.

Uždirba ir prižiūrėtojai

Tyrėjai teigia, kad visi grupuotės nariai turėjo aiškias užduotis, liūto dalis išviliotų pinigų plaukė į organizatorių kišenes.

"Skambinantieji pinigų negaudavo - jie dirbdavo už narkotikų dozę. 30 proc. visų pinigų atitekdavo žmonėms, kurie leisdavo pasinaudoti savo bankų sąskaitomis.

Likusieji - su kvaišalų platinimu susijusiems kaliniams. Neatmetama galimybė, kad jie laimikiu dalindavosi su įkalinimo įstaigų darbuotojais", - pasakojo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius.

Sukčių išvilioti pinigai buvo skirti ne maistui ar buičiai pagerinti, o apsisvaiginimui. Anot R. Jasevičiaus, nuteistieji teigia, jog narkotikus vartoja 90 proc. iš jų, kvaišalai į įkalinimo įstaigas patenka laisvai ir su prižiūrėtojų pagalba.

Draudžiami daiktai nuteistųjų kamerose - taip pat ne naujiena.

"Vien šio tyrimo metu Alytaus pataisos namuose rasti 45 mobiliojo ryšio telefonai, 85 kortelės, 4 USB modemai. Pareigūnai esą visa tai žino ir ignoruoja. Šią informaciją perdavėme atitinkamoms tarnyboms, kurios ir nuspręs, ar dėl to pareigūnų atžvilgiu bus pradėtas tyrimas", - sakė prokuroras.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder