Gaisrai
Dėl pastarosiomis dienomis netoli Klaipėdos kilusių didžiulių gaisrų miestiečių sveikatai pavojus nekilo - oras uostamiestyje dėl kaimynystėje kilusių dūmų debesų labiau užterštas netapo.
Stichija siautėjo kaip itin reta - šeštadienį ugnis įsiplieskė Palangos sąvartyne, po paros gaisras kilo prie Jūrmalos esančiame miške, užvakar užsidegė celiuliozės kombinatas Kaliningrade, o vakar nedidelis gaisras kilo ir Smiltynėje.
Gana nedideli atstumai nuo gaisraviečių ne vieną klaipėdietį privertė sunerimti - ar dėl siaučiančių gaisrų nekvėpuojame dūmais?
"Klaipėdos orą tiriame nuolat, stebime pakitimus, tačiau jeigu kietųjų dalelių kiekis padidėjęs, sunku pasakyti, ar dėl to kalti netoliese kilę gaisrai. Ypač šiomis dienomis, kai uostamiestyje sausa, o gatvės dar nevisiškai išvalytos - gali būti, kad oro taršai jos daro įtakos labiausiai", - mūsų dienraščiui sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos agentūros direktorius Andrius Kairys.
Dėl to, pasak jo, išskirti, kiek netoli kylantys gaisrai teršia orą, yra sunku, nors įmanoma.
"Mobiliuoju aparatu ėmėme mėginius šalia Kaliningrado, tačiau pasikeitus vėjo krypčiai tikslių duomenų gauti negalėjome, nors manome, kad faktinio poveikio nebuvo. Dėl gaisro Jūrmaloje jaudintis nereikėtų - gaisravietė ir jos poveikio zona buvo pakankamai toli", - sakė specialistas.
Gaisrų netolimoje ateityje gali padaugėti - sinoptikams skelbiant apie sausrą, miškininkai įspėja, kad Lietuvoje bus itin aukštas miškų gaisringumo lygis. Vyraujant sausiems ir karštiems orams Tauragės, Telšių, Biržų, Kėdainių, Radviliškio ir Jurbarko urėdijose šiuo metu nustatytas penktos, daugelyje kitų šalies urėdijų - ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Tai reiškia, kad tikimybė gaisrui įsiplieksti nuo mažiausios kibirkštėlės yra 30-60 proc.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą