Pernai Klaipėdos gatvėse žuvo 9 žmonės - trimis daugiau nei 2010 metais. Sužeista irgi daugiau - 296 (metais anksčiau - 260). Šį augimą galima sieti su išaugusių avarijų skaičiumi - užpernai uostamiestyje įvyko 227 įskaitinės eismo nelaimės, pernai - jau 263.
Padaugėjo ir dėl šių avarijų kaltų neblaivių vairuotojų - 2010-aisiais jų buvo vos 6, pernai - 15.
Kruviniausiu mėnesiu vienareikšmiškai galima vadinti gruodį - vien per jį uostamiestyje žuvo 4 žmonės (užpernai gruodį - nė vieno). Sužeista irgi daug žmonių - 38 (2010-ųjų gruodį - 25).
Žmonių sužeidimu ar žūtimi pasibaigusių eismo įvykių praėjusiais metais daugiau užregistruota ir visoje Klaipėdoje apskrityje - 477 (užpernai - 437). Pernai žuvo 26 žmonės (tiek pat, kiek ir 2010 m.), sužeisti 599 (užpernai - 520). Neblaivūs vairuotojai avarijų kaltininkais pernai tapo 41 kartą (prieš metus - 27).
Praėjusiais metais avarijų mažėjo tik Skuodo (2010 m. - 12, 2011 m. - 7) bei Šilutės (atitinkamai 54 ir 49) rajonuose. Čia žuvo ir mažiau žmonių (pvz., užpernai Šilutės rajone eismo įvykiai nusinešė 8 gyvybes, pernai - 5), panaši tendencija - ir kituose apskrities rajonuose. Žuvusiųjų skaičius išaugo Klaipėdoje ir Kretingos rajone (2010 m. - 4, 2011 m. - 6).
Sužeidimų taip pat padaugėjo tuose rajonuose, kur išaugo avarijų skaičius. Pavyzdžiui, Palangoje pernai sužeisti net 27 žmonės, nors užpernai šis skaičius tesiekė 14.
Be Klaipėdos, labiausiai neblaivių avarijų kaltininkų padaugėjo Kretingos rajone (2010 m. - 3, 2011 m. - 7), sumažėjo tik Šilutės rajone (2010 m. - 6, 2011 m. - 5).
Lygiai pusė visų žuvusiųjų apskrityje - 13 - buvo pėstieji. Taip pat gyvybių neteko 4 vairuotojai, tiek pat dviratininkų, 3 motociklininkai ir 2 automobilių keleiviai. Du iš aukų - vaikai.
"Gruodis Klaipėdoje parodė, kad prevencinės, švietėjiškos akcijos ne visada yra išsigelbėjimo šiaudas. Aišku, jų reikia, bet nors stengėmės dalinti atšvaitus, aiškinti pėstiesiems, kaip svarbu būti matomiems, būtent gruodį, tamsiuoju metu, mieste žuvo net keturi žmonės, 38 buvo sužaloti.
Todėl šiems metams tikslas aiškus - imsimės dar griežtesnės kontrolės prie perėjų - tiek pėsčiųjų, tiek jų nepraleidžiančių vairuotojų atžvilgiu. Vairuotojai vis dar nėra įsisąmoninę, kad prieš perėjas reikia būti itin atsargiems, sumažinti greitį", - "Vakarų ekspresui" teigė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.
Jo teigimu, pusė iš žuvusiųjų pėsčiųjų dėl tokios lemties buvo kalti patys.
"Pėstieji taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio savo saugumui - vaikščioti per perėjas, turėti atšvaitus. Trūksta žmonėms sąmoningumo", - konstatavo pareigūnas.
Beje, R. Šideikio teigimu, dar prieš gruodžio mėnesį Kelių policijos biuras Klaipėdos savivaldybei nurodė, kokius trūkumus ir kokiose miesto perėjose reikėtų ištaisyti - kur reikėtų geresnio apšvietimo, kur - geresnio ženklinimo, kur - saugumo salelių. Tačiau, viršininko teigimu, šis raštas ir liko tik raštu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą