Nors praėjusiais metais žuvusiųjų šalies keliuose skaičius tendencingai mažėjo, policijai galvos skausmą kelia nedrausmingi ir savęs nesaugantys pėstieji. Jie praėjusiais metais sudarė net 38 proc. žuvusiųjų eismo nelaimėse.
"Kol kas vienareikšmiškai pralaimime karą su pėsčiaisiais, nes 38 proc. visų žuvusiųjų yra pėstieji (...). Nei baudžiamosios, nei švietėjiškos priemonės jokio rezultato kol kas nedavė", - antradienį konstatavo policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Nors žuvusių pėsčiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, šiemet šiek tiek sumažėjo ir nukrito iki 98, pėstieji vis dar sudaro didžiausią dalį avarijų aukų.
"Šis procentas visiškai atitinka Afrikos žemyno šalių vidurkį (...)", - pažymėjo Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Tuo metu Europos Sąjungos šalyse pėstieji sudarė gerokai mažesnę dalį - apie 27 proc. - visų avarijų aukų.
Nors nuo Nepriklausomybės atkūrimo pėstiesiems buvo išdalinti maždaug 5 mln. atšvaitų, tai kol kas nepadėjo lietuviams įkalti į galvas, kad tamsusis paros metas - itin pavojingas.
Policija skaičiuoja, kad 2013-aisiais šalyje iš viso žuvo 258 žmonės - mažiausiai nuo pat 1958 m. Avaringiausią praėjusių metų mėnesį - lapkritį - netekome 38 gyvybių.
Daugiausiai eismo įvykių praėjusiais metais nutiko penktadieniais, saugiausia diena galime vadinti sekmadienį. Avaringiausiu metu išlieka piko valandos - darbo dienomis nuo 7 iki 8 val. ir nuo 18 iki 19 val.
Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų pernai išaiškinta beveik 20 tūkst. daugiau nei ankstesniais metais, ypač padaugėjo sugautų neblaivių vairuotojų - policija teigia, kad prie to neretai prisidėjo ir pilietiški žmonės, pranešdavę apie pastebėtus neblaivius ar įtartinus vairuotojus.
Šiais metais planuojama ir toliau diegti efektyviausias priemones, skirtas eismo saugumui užtikrinti: įrengti mažąsias žiedines sankryžas, saugumo saleles, prevencinius greičio matuoklius, naujus pėsčiųjų ir dviračių takus bei apšvietimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą