Pusmetį be darbo sėdintis ir jokių pajamų negaunantis pilietis gyvena per gerai. Tam, kad galėtų pretenduoti į visiškai nemokamą teisinę pagalbą. Kuri galbūt yra paskutinė jo viltis.
Šiandien nereikėtų ilgai ieškoti žmonių, sunkmečiu netekusių darbo, neatgavusių sąžiningai uždirbtų
pinigų ir net neišmanančių, kaip juos atsiimti - neretai pasitaiko atvejų, kai bendrovių juristų parengtuose raštuose darbdavių kaltės neįžvelgiama.
Maža to, pagal painius teisės aktus kalti lieka patys darbuotojai - prisiminkime "Klaipėdos kartono" valdžios ir darbininkių konfliktą, kuris jau persikėlė į teismą.
Deja, ne visi nukentėjusieji prisibeldžia į Temidės rūmus - patys apsiginti jie negali, o pagalbos maldaujama valstybė nusiplauna rankas.
Per pastarąjį pusmetį "Vakarų ekspresui" dėl to skundėsi tikrai ne vienas.
Turtuoliai vargšai
Uostamiestyje gyvenantis Stasys Šarpnickas įsitikinęs, kad bendrovė, kurioje jis anksčiau dirbo, išmokėjo jam ne visą darbo užmokestį, todėl vyras bando teisybės ieškoti teisme.
"Būtų pravarti kvalifikuoto teisininko pagalba - pats šioje srityje nesigaudau, o advokatui samdyti pinigų neturiu. Nemokama advokato pagalba buvo vienintelė išeitis, deja, jos negavau. Ką nuspręs teismas - nežinau", - sako statybininkas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) Klaipėdos tarnyboje S. Šarpnickui liepta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos liepta atnešti metinę pajamų deklaraciją, tačiau tarnybos darbuotojai pažvelgė į ją ir pasakė, kad pagalbos vyras gauti negali.
"Lyg per gerai gyvenčiau. Nors nuo gegužės sėdžiu be darbo ir jo niekaip nerandu", - guodėsi Stasys.
Į analogišką situaciją pakliuvo ir jauna moteris, dirbusi vienoje uostamiesčio parduotuvėje. Ji teisme taip pat buvo pasiryžusi kovoti dėl neišmokėto atlyginimo.
"Suma yra gana solidi - tik dėl to pagalvojau apie galimybę kreiptis į teismą ir taip pat norėjau advokato pagalbos, bet likusi be darbo neišgalėčiau jam susimokėti. Deja, nemokamos pagalbos iš valstybės negavau - metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta suma viršijo 400 litų", - pasakojo Ieva S.
Keisčiausia, kad į deklaraciją buvo įtraukti ir pinigai, kurių ji iš darbdavio negavo ir dėl jų ruošiasi teistis.
Ką daryti tokiu atveju? Kryžiaus kelius ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje (darbdavio įmonė registruota sostinėje) nuėjusi Ieva institucijose galų gale išgirdo atsakymą - "nežinau".
O Ieva jau laidoja viltis atgauti tai, kas jai priklauso, ir sulaukti pagalbos iš valstybės, kuriai dirbdama mokėjo mokesčius, o bėdos prispausta išvydusi atsuktą nugarą.
Pretendentai
Visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą - procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą ir gynybą bylose gali gauti toli gražu ne kiekvienas.
Visas sąlygas skelbia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas - Dieve, vien jį suprasti jau reikia patyrusio teisininko.
Viso finansavimo gali tikėti žmonės, kurie per mėnesį gauna vos daugiau nei 530 litų, gaunantys minimalų atlyginimą (800 litų) privalo padengti pusę išlaidų. Vieną ar du išlaikytinius turintiems žmonėms nustatytos gaunamos metinės pajamos proporcingai didėja, tačiau didžiulėmis jų nepavadinsi: pavyzdžiui, du vaikus auginanti vieniša motina visiškai nemokamos antrinės pagalbos gali tikėtis, jeigu per mėnesį uždirba ne daugiau nei 933 litus.
Ir jeigu pristatys visus dokumentus bei pažymas.
Na, o likusieji, tokie kaip minėtieji Stasys ir Inga, jau turėtų patys susirasti ir mokėti teisininkams - pagal Vyriausybės nustatymus jie yra pakankamai turtingi ir gali sau leisti tokias išlaidas.
Taip jau žmones suskirstė Vyriausybė. Gaunamų pajamų lygius tikriausiai nustatė tie, kurie yra per kelis šviesmečius nuo jų.
Žmonių daugėja - finansavimas mažėja
"Anksčiau nustatytos pajamų ribos buvo aukštesnės, tačiau nuo liepos Teisingumo ministerijos sprendimu jos sumažintos", - sakė VGTP Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius.
Pasak jo, vien šiais metais į tarnybą kreipėsi 1525 žmonės, nemokama teisinė pagalba suteikta 1334 iš jų.
"Vienas mūsų teisininkas šiuo metu turi apie 80 bylų - įsivaizduojat, ką tai reiškia? O ministerijos nustatytas pareigybių skaičius neleidžia įdarbinti daugiau žmonių, nors besikreipiančiųjų tik daugėja", - sakė R. Valančius.
Jis žmonių antplūdį sieja su pablogėjusia šalies ekonomine situacija. Anot tarnybos vadovo, dažniausiai kreipiamasi dėl vaikų išlaikymo, ginčų su antstoliais.
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovų teigimu, lygiai šiemet buvo sumažinti 25 proc. dėl to, kad buvo sumažintas finansavimas nemokamos pagalbos teikimui.
Dar pernai, prieš rinkimus į Seimą, kone visos politinės partijos savo programose deklaravo, jog teisinė pagalba asmenims, negalintiems jos gauti dėl socialinės padėties - jų prioritetas. Nesąmonė.
Patarimų kaina
Pirminė teisinė pagalba teikiama visiems žmonėms, tačiau jie tikriausiai tikisi, kad jiems bus paskirtas advokatas.
Deja, ne. Tai - tik teisinė informacija, konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas, išskyrus procesinius dokumentus. Ši pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą.
Remiantis Teisingumo ministerijos ataskaita apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą 2008 metais, Klaipėdoje pernai dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos kreipėsi 2222 asmenys, o šiai pagalbai organizuoti uostamiestyje iš valstybės biudžeto pernai išleista 87,8 tūkst. litų.
Visas kompleksas problemų
Kęstutis ČILINSKAS, taisininkas
Kalbant apie nemokamos teisinės pagalbos prieinamumą paprastam žmogui, Lietuvoje ši sistema nėra gerai išvystyta. Aišku, lubos žemos, jų gradacija galėtų būti kitokia, o mažinamas finansavimas iš biudžeto nėra vienintelė problema. Pavyzdžiui, gauti teisinę pagalbą sunkina ir kitas valdžios sprendimas, pagal kurį šiemet apie 30 proc. padidintas žyminis mokestis besikreipiantiems į teismą. Kalbant apie teisinę pagalbą, reikėtų paminėti visą kompleksą problemų, kurias sudėjus į vieną vietą matysime, jog žmogaus galimybės tik apsunkinamos.
Valdas PRYŠMANTAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą