Su teismų sistema susidūręs klaipėdietis tiesiai šviesiai pareiškė - teisėja šališka, galbūt korumpuota. Ši atkerta, kad taip kalbėti lengviausia tik tiems, kurie neranda kompromiso ir ieško atpirkimo ožių.
Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2008-ųjų pradžioje kreipėsi uostamiesčio gyventojas Martin
Daukantas, inicijavęs skyrybų bylą su sutuoktine.
Ieškovas savo pareiškimą pagrindė tuo, kad žmona Aleksandra netinkamai elgiasi su vaikais - 6 ir 2 metų dukromis. Esą ant jų nuolat rėkia ir nederamai elgiasi jų akivaizdoje. Jis nori, kad vaikai gyventų su tėvu, o patikslintame ieškinyje pareiškė, jog sutuoktinė prisiimtų dalį atsakomybės už bendrą šeimos paskolą, gautą iš banko.
Byla neišnagrinėta iki šiol. Kodėl? M. Daukantas laikosi versijos, kad teisėja Genovaitė Vaizgėlienė pernelyg palaiko atsakovę ir jos advokatę, o teisėja atrėžia, kad suaugę žmonės galėtų ir gražiuoju susitarti, užuot kaltinę visus iš eilės.
Užnugaryje - tėvas
Abejonių, kad teisėja gali būti šališka, M. Daukantui kilo nuo pirminio pareiškimo praėjus beveik dvejiems metams.
"Kažkodėl atrodo, kad teismas tiki kiekvienu mano žmonos žodžiu ir nuolat priima jai naudingas nutartis, o norėdamas pagrįsti savo teiginius turiu kryžiaus kelius eiti. Be to, atsakovę gina advokatė Ona Gailiuvienė - buvusi Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė. Žinau, kad advokatė teisme pas teisėją geria kavą, ir santykiai tarp jų pernelyg draugiški. Ji buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnyba ir sukčiavimą, jai uždrausta penkerius metus dirbti teisėsaugos organuose, 2000 metais prezidento dekretu O. Gailiuvienė buvo atleista iš teisėjos pareigų kaip pažeminusi teisėjo vardą, toks jos bendravimas su teisėja yra rimtas pagrindas abejoti pastarosios nešališkumu", - sako jis.
Pareiškęs ieškinį klaipėdietis net nesamdė advokato - jam atrodė, jog byla pernelyg lengvai išsprendžiama.
"Po kurio laiko susivokiau, kad patekau į teisines pinkles. Teko samdyti teisininką - mano advokatas yra iš Vilniaus, vietiniai gali būti draugai su teisėjais", - sakė jis.
Be to, jis mano, kad įtaką procesui daro ir jo žmonos tėvas - dar sovietinėje Lietuvoje įtakingas pareigas teisėsaugos sistemoje užėmęs ir dabar vienai kompanijai vadovaujantis žmogus. M. Daukanto žiniomis, atsakovės tėvo jo vadovaujamoje bendrovėje juriste dirba O. Gailiuvienė.
Nuo proceso pradžios iki šiol sutuoktiniai gyvena po vienu stogu.
Vyriškį nustebino ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos, įtrauktos į bylinėjimąsi kaip trečia šalis, reakcija.
"Įstaigos biure man pasakė: kai baigsit tvarkyti turtinius reikalus, ateikit dėl vaikų", - pasakojo M. Daukantas.
Kovoja ir dėl buto
Užvakar į M. Daukanto namus atėjo antstolių kontoros darbuotojai ir bandė laikinai apriboti klaipėdiečio teisę į jį, tačiau vyras sako jokios nutarties nematęs ir galvojąs, kad sprendimas priimtas jam už akių, jokio pranešimo apie tai negavęs.
"Butą, kuriame gyvename su vaikais, man padovanojo mama, o dovanotas turtas yra nedalijamas. Bet žmonos advokatė Registrų centrui pernai pateikė prašymą pakeisti būsto statusą į "šeimyninis turtas". Pagal Civilinį kodeksą taip padaryti galima tik tuo atveju, jei būstas įgytas bendrai santuokos metu. Apie tai negalėjo nežinoti, nei advokatė, nei Registrų centro darbuotoja. Iš patikimų šaltinių žinau, jog žmonos gynėja centre turi "labai gerą draugę", kuri jai padeda ir kitose bylose", - sako M. Daukantas.
Vyrui įtarimą kelia tai, kad ginamosios advokatė prašymą pakeisti turto statusą pateikė dar iki teismo posėdžio - tai neva dar kartą įrodo ryšį tarp teisėjos ir gynėjos.
Vyras sako, kad tai ne vienintelės priežastys, verčiančios jį abejoti teisėjos šališkumu - norint viską sužinoti reikėtų stebėti teismo procesą.
Teisėjos komentaras
G. Vaizgėlienė teigė puikiai prisimenanti šią bylą, jai mestų kaltinimų šališkumu nesureikšmina
"Žinau šią bylą, ji iš esmės dar nenagrinėjama. Dėl to, kad nuolat tikslinamas ieškinys, keičiamos trečiosios šalys, pristatoma galybė kitų raštų. Ir taip jau metai laiko. Iš pradžių jis net neturėjo advokato, vėliau jį pasamdė - ir tai yra gerai. Atrodo, turto dalybų klausimo nėra, ginčijamasi dėl vaikų. Nesu nė vienos pusės nei giminaitė, nei draugė, todėl jokio šališkumo būti negali, tiesiog dirbu savo darbą. Žmonėms neuždrausi teikti dokumentų, kalbėti - tai jų teisė. Bet aš jiems patarčiau - imkit ir susitarkit gražiuoju, o ne į teismą ar laikraščius kreipkitės. Bet jeigu jie nenori taikiai išsiskirti, vadinasi, abiem taip vargti gerai. M. Daukantas paprašė mane nušalinti - jeigu turėčiau progą, taip ir padaryčiau, tačiau dėl to spręsti ne man", - sakė teisėja.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą