Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių pokyčių studijų centro sociologo doc. dr. Liutauro Kraniausko teigimu, nuo 1992 iki 1997 metų nusikaltimų skaičius augo visoje Lietuvoje, padėtis šiek tiek stabilizavosi apie 2002-uosius ir vėliau jau nebebuvo radikalaus augimo.
Palyginti su Lietuvos tendencijomis, uostamiestis labai neišsiskiria nusikaltimų gausa. Tai tik - didelis mitas, kaip ir dėl narkotinių medžiagų tranzito punkto.
1990-2000 metų laikotarpiu Klaipėdoje tarp nusikaltimų ryškiausiai dominavo vagystės. Bendroje uostamiesčio nusikaltimų struktūroje chuliganizmo dalis pradėjo po truputį augti. Tačiau, mokslininkų manymu, tai yra susiję su tuo, kad labiau reaguojama į viešosios tvarkos pažeidimus, kitaip tariant, didėja policijos reakcija į juos.
1992-1995 metais Klaipėdoje egzistavo ir vadinamieji sunkieji nusikaltimai, kitaip sakant, rezonansiniai - nužudymai, sprogdinimai, nors jų ir nebuvo labai daug, o paskui jų visai sumažėjo. Nusikaltimų pikas uostamiestyje buvo 1997-1998 metais.
Tyrimas dar nebaigtas
KU mokslininkai (L. Kraniauskas, jo kolega sociologas Arūnas Acus ir du geografai iš Socialinės geografijos katedros - Eduardas Spiriajevas bei Laimonas Beteika) jau antrus metus atlieka Klaipėdos nusikaltimų geografijos tyrimus, kuriuos finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Darbas pradėtas prieš metus ir dar nebaigtas. Kitais metais jie ketina baigti rengti studiją, lengvai skaitomą ir suprantamą visuomenei.
Mokslininkai koncentravosi į 1990-2000 metų laikotarpį ir tiria visus nusikaltimus, kuriuos galima lokalizuoti. Tų, kurie vyksta kibernetinėje erdvėje, tarp bankų sąskaitų, tapatybės vagysčių lokalizuoti negalima. Juos domina tai, kas darėsi mieste labai konkrečiose vietose ankstyvuoju posovietmečiu, kai vyko įvairios miesto transformacijos, kai buvo galima matyti, kaip tie procesai pasireiškė fizinėje erdvėje - nužudymai, muštynės, chuliganizmo atvejai, vagystės, turto prievartavimas, seksualiniai nusikaltimai.
Mokslininkai ima duomenis, kuriuos gavo iš policijos archyvo, dėlioja ant žemėlapio ir stebi, kur nusikaltimai atsiranda, kur išnyksta, t. y. kaip kinta jų erdvė, kur link jie juda, kokios vietos mieste "pritraukia" nusikaltimus. Jie jau yra parengę nemažai tokių žemėlapių, kuriuos galima rasti internete.
Tokiais duomenimis disponavusi policija kurį laiką neturėjo galimybių pateikti jų visuomenei. Nuo 2011 metų policininkai jau turi sistemą, kuri visus nusikaltimus lokalizuoja žemėlapiuose. Tai - viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai labiau gilinosi į praeities nusikaltimus, antra - jie nenorėtų padaryti neigiamos paslaugos nekilnojamojo turto rinkai.
Pasak projekto vadovo L. Kraniausko, tai nereiškia, kad mokslininkų sudarytuose žemėlapiuose nurodytose nusikaltimų vietose turėtų dirbti policija. Juose kaip tik ir atsispindi policijos darbas, t. y. tos vietos, kuriose ji intensyviai veikia.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą