Paaiškėjo daugiau detalių apie balkone įkalintą ir išmatomis mitusį šunį

Paaiškėjo daugiau detalių apie balkone įkalintą ir išmatomis mitusį šunį

Beglobių gyvūnų organizacijos „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė atskleidė gluminančius faktus – šią savaitę iš uostamiesčio Žalgirio gatvės 15 numeriu pažymėto namo paėmusi prieš tai balkone įkalintą ir savo išmatomis mitusį šunį, ji atpažino šuns šeimininkę, su kuria jai jau teko susidurti, ir paaiškino, kur dingo dar 2 jos auginti šunys.

Gyvūnus nuo žiaurios lemties gelbėjanti moteris mano, kad valstybė prie augintinių gerovės galėtų prisidėti labiau ir tikino, kad baudos skriaudėjams – ne išeitis.

Tačiau ją labiausiai žeidžia policijos reakcija: kol gyvūnas nesužalojamas, neišsenka ir nenugaišta, kelio nelaimei niekas užkirsti esą net neketina.

Pareigūnai stojo į smurtautojų pusę?

R. Vismantienė negali patikėti, kaip į žiaurų elgesį su gyvūnais reaguoja ir policijos pareigūnai. Šią savaitę jai teko nelengva dalia – jos vadovaujamos organizacijos savanorėms nufilmavus ir iškvietus policijos pareigūnus į Šyšos upę šunį aukštai ir grubiai įmetusį vyrą, R. Vismantienė sakė atvykusi į įvykio vietą ir mėginusi paimti gyvūną savo globon, tačiau policijos pareigūnai, jos teigimu, to padaryti neleido.

 

„Į įvykio vietą buvo nuvykusi „Šilutės beglobiai“ darbuotoja, apžiūrėjusi šunį ir pakalbėjusi su jo savininke bei jos draugu (kuris ir metė gyvūną į vandenį, - aut. past.), nusprendė šuns nepaimti ir palikti šeimininkų globai“, - taip „Vakarų ekspresui“ komentavo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Eskienė.

„Viskas buvo visai ne taip“, - išgirdusi policijos komentarą, pareiškė R. Vismantienė ir papasakojo, kas trečiadienį įvyko Šilutėje, šalia Šyšos upės.

Ji kalbėjo, kad tiek organizacijos savanorės, tiek ji pati iš neblaivių ir agresyviai nusiteikusių asmenų, buvusių kartu su galimu pažeidėju, šuns šeimininkės draugu, nuolat girdėjo grasinimus ir necenzūrinius žodžius, tačiau pareigūnai dėl to jų nedrausmino.

„Grasino, kad jei paimsime šunį, mus susiras, patykos ir susidoros“, - prisiminė R. Vismantienė ir pasakojo paprašiusi šunį perduoti jos globai.

„Tada iš pareigūno nuskambėjo frazė: „Šuo nesužalotas“. O ta kompanija mus vėl užsipuolė“, - kalbėjo ji stebėdamasi, kad nors pareigūnai ir matė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti į upę metamas šuo, ir girdėjo necenzūrinius žodžius, o kompanijoje buvo ir vaikų, jie ne tik nepuolė gelbėti skriaudžiamo gyvūno, tačiau ir neiškvietė vaiko teisių.

Anot R. Vismantienės, tai – liūdnas pavyzdys, kaip dirba šalies teisėsauga, kai susiduria su smurto prieš gyvūnus apraiškomis.

„Šuns savininkės draugas (buvo neblaivus 1,19 prom. alkoholio) pasakodamas apie šuns maudymą pridūrė, kad šuo bijo vandens ir jis tokiomis maudynėmis nori šunį pripratinti prie vandens“, - apie įvykį pasakojo K. Eskienė.

Policijos atstovė tikino, kad dėl įvykio policiją pradėjo administracinę teiseną pagal administracinių nusižengimų kodeksą dėl gyvūnų gerovės įstatymų ir teisės aktų pažeidimo.

Balkone – įkalintas gyvūnas

Itin jaudinanti šuns drama visą mėnesį tęsėsi Klaipėdoje, Žalgirio gatvės 15 numeriu pažymėtame name. Gyventojai žurnalistams, policijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei pranešė apie vieno buto balkone uždarytą ir savo išmatomis misti pradėjusį augintinį.

„Prieš porą mėnesių pastebėjome viename bute uždarame įstiklintame balkone vilkšunio dydžio šunį. Šuo nenustodamas lojo nuo 7-os ryto iki 1 val. nakties. Netekę kantrybės iškvietėme policijos pareigūnus. Šuns staugimo faktą užfiksavo, tačiau buto nuominikų namie nebuvo.

Šuns staugimas nuolat kartojasi, po to kaimynai užtraukdavo balkone esančius roletus , ir šuns niekas nematėme.

Tačiau šuns staugimą ir lojimą girdime nuolat. Atšilus orui, buto gyventoja atitraukia roletus, pradėjome stebėti, jog diena iš dienos šuo gyvena uždarytas balkone, savo išmatose. Nėra padėta, nei geriamo vandens, nei maisto, nei guolio miegui, kaip to reikalauja teisės aktai.

Tai tęsiasi beveik mėnesį, bandėme susisiekti su mergina, tačiau mums durų niekas nedarydavo”, - laiške „Vakarų ekspresui” pasakojo Žalgirio gatvės 15 namo gyventojai.

Šuo kenčia ne pirmą kartą

„Šilutės beglobiai“ vadovė R. Vismantienė tikino, kad ketvirtadienį gyvūnas su policijos pareigūnų pagalba pagaliau buvo išvaduotas iš buto.

„Itin įdomi šio gyvūno istorija. Aš jį žinau. Esu jį praėjusiais metais spalio mėnesį gebėjusi iš rūsio, kuriame jis buvo apgyvendintas su dar 2 gyvūnais. Jie buvo užrankinti ir palikti tamsoje. Apie tai man pranešė žmonės, kurie teigė, kad rūsyje kaukia šunys, jie nemaitinami.

Pasirodo, kad ta pati mergina gyveno Šilutėje ir dėl kažkokių priežasčių (galbūt turėjo išvykti) juosi ir uždarė palikusi maišą maisto. Maistas baigėsi, vanduo – taip pat.

Kai aš šiuos šuniukus su policijos pareigūnų pagalba išnešiau, aš juos pradėjau globoti. Suvokusi, kad gali netekti augintinių, ji pradėjo eiti kryžiaus kelius tam, kad juos susigrąžintų: ėjo į policiją, parašė pareiškimą“, - pasakojo gyvūnų mylėtoja.

Ji teigė, kad gyvūnai nebuvo itin nusilpę, todėl pareigūnai nurodė juos šeimininkei grąžinti. „Žadėjo, kad juos atsakingai prižiūrės“, - apie šeimininkės neištesėtu pažadus pasakojo R. Vismantienė.

Šįkart taip lengvai ji pasiduoti neketina: „Net jei lieps jį vėl grąžinti jai, neketinu to daryti“.

Du šunys jau nugaišo

Žalgirio gatvės 15 numeriu pažymėtame name gyvūną balkone įkalinusi ir badauti jį vertusi mergina iš viso augino tris šunis.

R. Vismantienė pasakojo, kad du šunys dingo. „Paaiškėjo, kad jie numirė. O kaip – neaišku“, - šokiruojančia detale pasidalijo ji.

„Vakarų ekspresas“ išsiaiškino gyvūno savininkės tapatybę, tačiau su mergina susisiekti nepavyksta – į žinutes socialiniuose tinkluose ji neatsako.

Vyksta tyrimas

Tyrimą dėl šio incidento atlieka Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyris, informavo jo vedėjas Saulius Valiulis.

„Gavome informaciją. Pranešimą atsiuntė namo gyventojai. Kolegos kartu su policijos pareigūnais vakare mėgino susitikti su šuns savininke, deja, nesėkmingai“, - apie ketvirtadienio įvykius kalbėjo S. Valiulis.

Vėliau į butą pareigūnai vis tik pateko. S. Valiulis komentavo, kad gyvūnas šiuo metu yra saugus, o jo šeimininkė ketina pateikti savo versiją, kas nutiko. Anot jo, mergina mano, kad kaimynai ją apkaltino nepagrįstai.

Baudos nepadės

- Pastaruoju metu Jums tenka susidurti su skandalingomis istorijomis. Ar galite papasakoti apie tai? – pasiteiravome R. Vismantienės.

- Susiduriu su baisiomis istorijomis nuolat. Vietiniai laikraščiai apie tai skelbia. Tai nėra siekiamybė, kad įvykis turi būti skandalingas. Vykstu ten, kur kenčia gyvūnai, o apie tai man praneša žmonės. Darau tą be policijos pareigūnų.

Gerai, jei žmonės geranoriški, leidžia paimti kenčiantį gyvūną. Tokiu atvejų policijos net neprireikia. Tiesiog socialiniuose tinkluose paskelbiu, kad buvo paimtas augintinis, reikalinga visuomenės pagalba: lėšos gydymui, sterilizacijai, nauji namai ir geri nauji šeimininkai.

Tenka pasidžiaugti, kad žmonės gyvūnus priglaudžia. Kai kurie net iškeliauja į užsienį.

- Kiek prieglaudai atsieina išlaikyti vieną gyvūną?

Vien tai, kad jie patenka į prieglaudą, mums jau kainuoja apie 50 eurų. Į šią sumą įeina skiepai, nukirminimas, nublusinimas, mikroschema. Dalį augintinių reikia ir gydyti. Tai išties dideli pinigai.

Neseniai į Jungtinę Karalystę pas naujus šeimininkus išlydėjau rotveilerį. Šis gyvūnas pas mane pateko išbadėjęs, o ant vienos kojos – su didžiuliu augliu. Išgydyti jį kainavo 150 eurų, kastruoti – 100 eurų, mikroschema – 50 eurų. Viso – 300 eurų neskaičiuojant išlaidų maistui.

Nuo šių metų sausio Šilutėje išgelbėjau virš 200 gyvūnų. Aš jau net nebeskaičiuoju, kartais net iš savo kišenės padengiu dalį išlaikymo išlaidų.

Galima sakyti, kad tai jūsų pašaukimas gelbėti kenčiančius gyvūnus

Man jų labai gaila ir aš itin džiaugiuosi, kad jie randa namus. Žmonėms paskambinu ir tai smagu girdėti, kad gyvūnai, kadaise atkeliavę pas mane, yra vėl laimingi su mylinčiais šeimininkais.

- Kodėl kai kurie žmonės vis dar neatsakingai elgiasi su gyvūnais?

- Manau, trūksta švietimo. Atrodo, dalis žmonių gyvena tarytum aname tūkstantmetyje, vadovaujasi labai senu požiūriu: maisto nereikia, pats kaip nors ir iš kur nors susiras. Atrodo, nėra to supratimo, kad taip elgtis – nevalia. Gyvūnas – tai šeimos narys, juo reikia rūpintis. Tai daro ne visi. Kai kurie gyvūnai taip bijo žmonių, kad net negali iškeliauti į naujus namus.

- Kaip reikėtų pakeisti šią situaciją? Galbūt padidinti nuobaudas už netinkamą gyvūnų priežiūrą, elgesį su jais?

-Visada sakau, kad bauda – tai ne sprendimas. Tai tik pajamos valstybei. Niekas nesikeičia nuo to. Gal geriau reikėtų užsiimti švietėjiška veikla? Skirti šiuos pinigus gyvūnų gerovei kelti?

Ėjau kryžiaus kelius prašydama iš Savivaldybės skirti lėšų tam, kad galėtume prižiūrėti gyvūnus. Negavau nė cento, - apgailestavo R. Vismantienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder