Po šuns gyvybės pareikalavusios dramos – dar didesni kaimynų pykčiai: ruošiasi išsikraustyti

Teisme Evaldas Nuobara kaltės nepripažino ir tikino, kad šuo nugaišo ne nuo dūrio, o dėl kažkokios kitos priežasties.

Šuns šeimininkai pareiškė, kad jiems per sunku gyventi šalia augintinį pražudžiusio kaimyno – jie ieško kito buto.

Gynė savo augintinį?

Konfliktas nutiko paskutinę praėjusių metų dieną apie 23 valandą Klaipėdoje, daugiabučių namų Vingio gatvėje kieme.

Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E.Nuobara žiauriai elgėsi su vokiečių aviganio veislės šunimi – kieme dūrė jam peiliu. Gyvūnas buvo suluošintas, o dėl patirtų komplikacijų po mėnesio jį teko užmigdyti visam laikui.

E.Nuobara neneigė, jog peiliu dūrė šuniui, tačiau savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir teigė, kad gynė nuo kaimyno šuns savo augintinį, bet nesugebėjo įrodyti gynybos versijos.

„Tai netiesa, tas žmogus davė melagingus parodymus. Du kartus prašiau teismo, kad mane patikrintų melo detektoriumi.

Mano šuo katino dydžio, sveria devynis kilogramus. Susitikome kiemo aikštelėje.

Maniškis trylikos metų mišrūnas Bobausis palojo, tada anas atbėgo prie mano kojų ir ėmė kramtyti, o šeimininkas stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, nors sakiau – pasiimk šunį. Tas vilkšunis jau tris kartus buvo puolęs manąjį“, – sakė E.Nuobara.

Jis tikino, kad tuo nedidelio peilio dūriu negalėjo taip stipriai sužaloti vilkšunio.

Kaimynai pykosi ir anksčiau

Šunų šeimininkų butai – to paties daugiabučio laiptinėje. Konfliktas tarp jų kilo ne pirmąkart.

„Jis – mano kaimynas, gyvena virš mano buto. Aš esu namo pirmininkas, prieš dvejus trejus metus tarp mūsų buvo kilęs rimtas konfliktas.

Jis namo rūsyje pjaustė metalą – ne tik naudojo bendrą elektrą: aplink lakstė žiežirbos, galėjo gaisrą sukelti, dulkės ir triukšmas kamavo gyventojus.

Pranešiau policijai – jam skyrė baudą už viešosios tvarkos pažeidimą.

Jis nepatenkintas sakydavo – per tave baudą gavau, grasindavo, buvo apspardęs mano šunį“, – pasakojo augintinio netekęs Evaldas Samulionis.

Veterinarai negalėjo padėti

12 metų vokiečių aviganis Atas, kurį kaimynai vadindavo komisaru Reksu, šeimininko teigimu, buvo puikiai išauklėtas, stabilios psichikos ir apskritai labai ramus šuo, žmonių nepuldinėjo.

„Naujųjų metų išvakarėse išvedžiau jį į kiemą su pavadžiu, kol dar nešaudė fejerverkai, kad neišsigąstų.

Jo palaidas šuo bėgiojo ir amsėjo. Maniškis nusekė iš paskos kelis žingsnius – tas vyras tik kilst jį, šuo suinkštė, ir viskas.

Nesupratau, kas nutiko, buvo tamsu. Patraukėme namo, šuo raišavo, ir tik laiptinėje pamačiau, kad jam per šlaunį teka kraujas“, – vis dar ramiai pasakoti negalėjo E.Samulionis.

Pirmomis dienomis reikalai tarsi buvo pagerėję, šuo pradėjo vaikščioti, bet netrukus jam paralyžiavo vieną, o vėliau ir kitas kojas.

Veterinarai pasakė, kad šuns nepavyks išgydyti, jį teko užmigdyti.

Ato šeimininkai iki šiol negali atsigauti – jų namuose šuo gyveno nuo pirmų savo gyvenimo dienų.

„Jis neneigia dūręs, bet nesijaučia kaltas. Parodė tokį nedidelį peiliuką, kurį neva nešėsi namo pagaląsti. Peilis mažas, o juo padaryta žaizda – 3–4 centimetrų pločio ir maždaug 5 centimetrų gylio.

Nuteistasis gyvena virš mūsų buto. Kiekvienas jo žingsnis eina man per širdį. Visi labai išgyvename dėl Ato netekties, mūsų vaikas bijo kaimyno. Nusprendėme parduoti butą ir keltis į kitą vietą – čia per daug neigiamų emocijų“, – sakė E.Samulionis.

Teismas E.Duobarą pripažino kaltu ir skyrė šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nukentėjusiojo ieškinys tenkintas iš dalies – jo naudai priteista 1010 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos, 700 eurų už teisines paslaugas.