„Manau, kad A. Ūsui pripažinti kaltinimų pagrįstumą vien tik mergaitės parodymais nėra teisinio pagrindo, todėl prašau pripažinti, kad A. Ūsas nepadarė Baudžiamojo kodekso 153 str. numatytos nusikalstamos veikos dėl mažamečio asmens tvirkinimo, priimant išteisinamąjį nuosprendį“, – teisme sakė prokuroras.
Su tokia prokuratūros pozicija nesutinka Vilniaus miesto Vaiko teisių tarnybos atstovė Alina Masel, teismo prašanti nutraukti bylą tik dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Atsižvelgdamas į tai, kad trys liudytojai teisme galimai davė melagingus parodymus, valstybinis kaltintojas teismo prašo pradėti ikiteisminius tyrimus D. Kedžio tėvui Vytautui Kedžiui, pasakojusiam, jog L. Stankūnaitės tėvų namuose matė tik su trumpikėmis vaikščiojusį A. Ūsą, apie vyndėmę ant A. Ūso lyties organo prabilusiai Laimai Bloznytei-Plešnienei bei D. Kedžių kaimynei Olgai Girdauskienei, kalbėjusiai apie tvirkintą mergaitę.
Vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjantis teismas nusprendė nepatenkinti mažametės mergaitės motinos L. Stankūnaitės prašymo ir teisme papildomai neapklaus jos dukros. Tokį sprendimą teismas priėmė remdamasis psichologų išvada – su mergaite bendravę specialistai nurodė, kad tokia apklausa mergaitę tik papildomai traumuotų, be to, neduotų naudos.
Prašymą apklausti nukentėjusiąją L. Stankūnaitė teismui perdavė raštu, tačiau tokiai jos pozicijai nepritarė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Neviešame teismo posėdyje jie pateikė psichologų pažymą apie dabartinį mergaitės gyvenimą.
Šiame rašte teigiama, kad psichologai su mergaite susitiko penkis kartus, jų metu nebuvo tiriamas nei mažametės seksualizuotas elgesys, nei galimos seksualinės prievartos požymiai. Ekspertai neslėpė, kad specialiai neklausinėjo mergaitės apie prievartą – svarbu, kad vaikas užsimirštų.
Pasak psichologų, kadangi mergaitė gyveno Kedžių namuose, o praeities įvykiai persidengę dabartimi, papildoma apklausa gali pakartotinai traumuoti mergaitę.
Mergaitės motinos L. Stankūnaitės teismui atsiųstame rašte taip pat prašė atlikti mažametės ginekologinę ekspertizę, nes mažametę globojusi buvusi teisėja Neringa Venckienė ne kartą yra pareiškusi, jog mergaitė buvo seksualiai prievartauta.
Teismas tokiam prašymui nepritarė – A. Ūsui nėra pateikti kaltinimai dėl prievartavimo ar išžaginimo. Be to, teismas pažymėjo, kad mergaitės motina byloje nėra proceso dalyvė – jai atstovauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė A. Masel teisme pareiškė, kad mažametė patyrė seksualinę prievartą, tačiau su apgailestavimu pažymėjo, jog nepavyko nustatyti, kur ir kada tai įvyko bei kas ją panaudojo.
Pasak jos, ekspertai savo išvadose nurodė, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti, tačiau ji nėra laisva nuo suaugusiųjų įtakos ir poveikio. Savivaldybės teisininkė mano, kad A. Ūso veiksmuose galėjo būti nusikalstamos veikos požymių, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesugebėjo surinkti įrodymų.
„Prokurorai nedėjo tinkamų pastangų įrodyti, kad kaltinamasis yra dėl to kaltas“, – teigė A. Masel.
VTAT atstovės teigimu, nuo pat tyrimo pradžios nebuvo siekta, kad mažametės mergaitės apklausa būtų atlikta kvalifikuotai, o ikiteisminis tyrimas truktų kuo trumpiau.
„Šioje byloje mergaitės tvirkinimo faktas nėra paneigtas, teisingumo šioje byloje įgyvendinimą reikštų formuluotė, kad byloje nesirinkta pakankamai įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti“, – sakė A. Masel.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą