Pareigūnų teigimu, bėglys sulaikomas nesipriešino. Anot Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus, kaskart tyrėjai susiduria su ta pačia dabarties problema, kad vis sunkiau nustatyti nusikaltimo motyvą. Tad koks motyvas privertė jauną žmogų paleisti net 21 šūvį į šeimos narius?
Esame pripratę, kad žudikai paprastai gimsta asocialiose šeimose ir patys nevengia alkoholio. Tačiau, kaip rodo E.Anupraičio atvejis, jis užaugo ne asocialioje šeimoje. Nors šeima nebuvo turtinga, net neturėjo automobilio, tačiau gyveno ūkiškai. Laikė gyvulių. Tėvas, 50 metų Gintaras Anupraitis, turėjo nuolatinį darbą saugos firmoje. Motina, 49 metų Andžela Anupraitienė, anksčiau dirbo šiltnamių ūkyje. Pastaruoju metu gaudavo neįgalumo pašalpą. Kartu gyveno ir pasiligojęs dėdė bei abu seneliai. Šeima užaugino dvi dukteris ir sūnų. Vyriausioji duktė gyvena Jungtinėje Karalystėje, o jaunesnioji Sandra mokosi Kaune. Būtent ji, kai artimieji neatsiliepė į skambučius, pirmadienį rado savo artimuosius išžudytus.
Savotišku šeimos šviesuliu buvęs, o dabar žiauriu budeliu tapęs sūnus Egidijus dešimtukais baigė Kauno Saulės gimnaziją. Užsispyręs vaikinas kasdien iš tėvų vienkiemio autobusu 15 km važinėjo į Kauną. Vėliau pasirinko chemijos ir nanotechnologijos mokslus Liverpulio universitete. Mokydamasis Jungtinėje Karalystėje, viešai socialiniuose tinkluose pasakojo: „Aš palikau savo šeimą, draugus ir šalį. Aš palikau savo mažą ir puikų pasaulį, nes norėjau išpildyti savo didžiąją svajonę. Jei sugrįžčiau atgal, daryčiau tą patį. Vykčiau į Liverpulį studijuoti chemijos.“
E. Anupraitis tikrai grįžo iš Liverpulio atgal. Į Gaižėnus. Nors universiteto svetainėje ir dabar skelbiama, kur studijas baigusieji gali be vargo įsidarbinti. Tačiau E.Anupraitis, pernai grįžęs namo, įsidarbino ne chemiku, bet saugos firmos apsaugos darbuotoju. O ir čia dirbo tik nuo kovo 1 d. Jau turėdamas leidimą turėti ginklą ne darbui, bet savigynai. Nes tiesioginiame darbe ginklo nereikėjo.
Gal nesisekė mokslai užsienyje? Šeima priekaištavo? Niekur nepritapo? Jautėsi pažemintas? Anot kaimynų, šeima su aplinkiniais mažai bendravo, nes artimiausi kaimynai - už puskilometrio. Egidijus apibūdinamas kaip ramus vaikinas. Bet tas užsidaręs vaikinas turėjo jausti beprotišką neapykantą savo šeimai. Bet už ką keršijo? Už tai, kad neįgyvendino savo svajonės? Dėl to psichiškai stabilūs žmonės nežaloja aplinkinių. Gal taip žiauriai pasireiškė mūsų amžinai reformuojamos švietimo sistemos naujasis produktas? Kai mokiniai kaltina mokytojus, studentai - dėstytojus, visi kaltina aplinką, valstybę. O savęs - niekada.
E. Anupraičio psichikos būklę tirs teismo medicinos psichiatrai. Įtariamasis dėl psichikos ligų anksčiau nėra gydytas. Kitaip nebūtų gavęs leidimo ginklui. Kita vertus, sveikatos pažymų išdavimas jau tapęs tik formalumu ir pinigų už medicininę apžiūrą surinkimu. Jei pilietis pats savo sveikata nesiskundžia, pažymos išduodamos lengvai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą