Įtariama, kad būrys šalies aplinkosaugininkų ten linksminosi todėl, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) vadovybę su „Dubgirio“ savininku Rimantu Norkumi sieja sena draugystė. Antraip gamtos sergėtojai nebūtų nekreipę dėmesio į ūkininko užmojus sudarkyti gražuolio ežero pakrantę. Ši teritorija turėjo būti saugoma itin akylai, nes yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, kur bet kokia žmogaus veikla yra kruopščiai kontroliuojama. Tačiau Aplinkos ministerijos komisija, sudaryta iš kelių žinybų atstovų, nustatė daugybę pažeidimų, padarytų seną sodybą paverčiant 4 hektarų prabangiu poilsio ir pramogų kompleksu. Konstatuota, kad padidintos leistinos sklypo užstatymo ribos, pristatyta daugybė pastatų, išrausti tvenkiniai, nukasta ežero kranto linija, supiltas pylimas.
Pažeidimus draustinyje padėję daryti valdininkai pasistengė sumėtyti pėdsakus. Komisijai ėmus ieškoti statybos dokumentų paaiškėjo, kad daugumos jų nebėra. Statybos leidimų nerasta nei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, nei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Pats „Dubgirio“ šeimininkas, beje, medžiojęs Afrikoje kartu su ŠRAAD Mažeikių agentūros vedėju Niliumi Kupiliausku, statybos leidimų taip pat pareiškė neturintis, nes esą juos sunaikino gaisras ir išsinešė vagys.
Kaip yra iš tikrųjų ir kas dengė R. Norkų, tirs STT.
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas teigia, kad STT tyrimą inicijavo ne ministerija.
Pasak STT atstovės Renatos Saulytės-Smalskės, ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Šiaulių apygardos prokuratūros medžiagą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją. Tyrimas vyksta dėl dokumentų, pagrindžiančių „Dubgirio“ sodybos teritorijoje esančių statinių teisėtumą, klastojimo.
Kol kas nepadėtas taškas ir dėl aplinkosaugininkų puotos. Išaiškėjus, kad už linksmybes ir nakvynę buvo keliskart permokėta iš ministerijos biudžeto, ministras Kęstutis Navickas įsakė iš ŠRAAD direktoriaus Kornelijaus Škielos atlyginimo išskaičiuoti 2300 eurų. Pats departamento vadovas „Vakaro žinioms“ sakė savo kaltės nepripažįstantis ir pasielgė taip, kaip buvo žadėjęs, - ministro įsakymą apskundė teismui.
Povilas URBŠYS, Seimo narys:
Neretai saugotinose teritorijose išdygsta pastatai, iškasami tvenkiniai, paskui išaiškėja, kad tai galėjo būti padaryta nelegaliai. Bet labai retai randama institucija arba konkretus pareigūnas, kuris atsakytų už tuos neteisėtus veiksmus. Tada dažniausiai nieko kito nebelieka, kaip įteisinti neteisėtus dalykus. Sunku įsivaizduoti, kad tokie statiniai būtų nugriauti, nes tas savininkas turės galimybę pateikti ieškinį valstybei už valstybinių įstaigų broką. Negalima atmesti, kad jis galėjo pasinaudoti savo ryšiais siekiant padaryti tai, kas mirtingiesiems nėra leidžiama. Bet kai nustatoma, kad tai yra neteisėta, jis vėl gali pareikalauti iš valstybės atlyginti žalą. Turime užburtą ratą, kuriame valstybė tik pademonstruoja savo bejėgiškumą. Tokia praktika įteisina mūsų visuomenėje dvejopus standartus, kai vieniems galima daugiau negu kitiems. Šiuo konkrečiu atveju nustatyti, kas kaltas, yra sudėtinga, nes daug dokumentų yra dingę. Tenka pripažinti, kad ta valstybės institucija, kuri turėjo vykdyti priežiūrą, o dabar neranda dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti pareigūnų atsakomybę, nebetarnauja valstybės interesams.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą