Plakatus su simboliais, primenančiais nacistinę svastiką, 2010 metų vasario 16 dieną demonstravo Linas Zeniauskis, Dovydas Baltiejus, Dainius Černeckis ir nepilnametis Saulius B..
Teisėjų kolegija Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimus panaikino ir grąžino bylas nagrinėti iš naujo konstatavusi, jog apylinkės teismo išvados, kad asmenų veiksmuose nebuvo numatyto pažeidimo sudėties, nėra pagrįstos.
Vienoje bylų LVAT teisėjų kolegija, analizuodama Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nurodė, jog aiškiai matyti, ką įstatymų leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, su šia simbolika susijusiems draudžiamiems veiksmams atlikti. Tokiems simboliams priskirti ne tik oficialūs nacistinės Vokietijos, SSRS, Lietuvos SSR bei nacistinių ar komunistinių organizacijų atributai, bet ir pastarųjų modifikacijos. Apylinkės teismas, vertindamas plakato turinį, nenustatė jo tapatumo su nacistinės Vokietijos vėliava, tačiau neįvertino, kad administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas ne už oficialaus nacistinės Vokietijos simbolio demonstravimą, bet už nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą, t. y. už modifikuotą simbolį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog simbolis negali būti be paskirties, jis visada atspindi idėją ar sąvoką, kurią jai yra suteikęs žmogus. Istorinis laikmetis, taip pat netolima pačios Lietuvos patirtis aiškiai pakeitė svastikos – kaip teigiamo ženklo - reikšmę, todėl svastikos, kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kurias jai buvo suteikęs nacistinis režimas, todėl vertinant, ar asmens Vasario 16-osios eitynėse naudotas plakatas laikytinas nacistinės svastikos pagrindu sudarytu ženklu, šiuo atveju buvo būtina įvertinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes bei plakato panaudojimo kontekstą, kas apylinkės teismo nebuvo atlikta.
Apylinkės teismas, nutraukdamas bylą, buvo nurodęs, kad asmens veika neužtraukė atsakomybės dar ir dėl to, jog eitynių metu plakatas buvo demonstruojamas švietimo tikslais, siekiant informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius. Šiuo aspektu LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog ATPK yra pateiktas baigtinis sąrašas tikslų, kuriuos nustačius, apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės, todėl, kaip pabrėžiama nutartyse, paminėtos išimtys taikytinos tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bei taip, kad nebūtų paneigta paties ATPK paskirtis.
Visose šešiose bylose teisėjų kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, todėl bylos grąžinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą