Nelaimė nutiko Šiaulių miesto Kalniuko mikrorajone, Tilžės ir Ežero gatvių kampe stūksančiame apmūrytame mediniame name. Šiame name glaudėsi tris pametinukes dukreles auginusi M.Saltonaitė su sugyventiniu, moters brolis su šeima ir jųdviejų motina su gyvenimo draugu. Pragaištingas gaisras įsiplieskė, kai M.Saltonaitės dukrelės buvo paguldytos pietų miego namo mansardoje įrengtame vaikų kambaryje. Mergaičių motinai pajutus dūmus ir atvėrus kambario duris, patekti ten jau buvo neįmanoma - iš kambario pliūptelėjusi liepsna akimirksniu išplito mediena iškaltoje patalpoje.
Bendrojo pagalbos centro telefonu apie nelaimę pranešta 15.26 val. Penkiomis autocisternomis atskubėjus ugniagesiams gelbėtojams pro šiferiu dengtą namo stogą veržėsi tiršti dūmai, o kelią pas vaikus buvo užtvėrusi ugnis, įsimetusi į palėpėn vedančius medinius laiptus. Apmalšinus žaibiškai plitusią ugnį apdegę visų trijų mergaičių kūneliai rasti vaikų kambaryje. Be gyvybės požymių lovytėse aptiktus vaikus gelbėtojai skubiai išnešė į lauką, bet padėti jiems jau nebuvo įmanoma. Žuvusios mergaitės - 6 mėnesių, 1 metų ir 8 mėnesių bei 2 metų ir 9 mėnesių. Įtariama, kad jos mirė užtroškusios nuo dūmų. Didžiulį emocinį šoką patyrusiai mažylių motinai prireikė medikų pagalbos.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos direktoriaus Remigijaus Baniulio, ugniagesiai padarė viską, ką galėjo. „Bendrasis pagalbos centras apie gaisrą ugniagesius informavo per 1 minutę, po 4 minučių ugniagesiai jau buvo gaisro vietoje, - sakė R.Baniulis. - Gaisras užgesintas per 16 minučių.“
Tragedijos aplinkybėms nustatyti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pirminiais duomenimis, gaisro židinys buvo mansardoje. Dėl kokios priežasties kilo tris sesutes pražudęs gaisras, dar aiškinasi ekspertai. Pasak pareigūnų, tiriamos dvi pagrindinės versijos - ugnis įsižiebė arba nuo televizoriaus, arba nuo krosnelės.
Jauną šeimą ištikusiai tragedijai abejingų neliko - prie ištuštėjusių namų negęsta žvakelės, jų uždegti atvažiuoja ir visiškai šios šeimos nepažinoję šiauliečiai. Žmonės su ašaromis akyse kalba apie baisų likimo smūgį ir rūpinasi pagalba brangiausio turto - vaikų - netekusiems šiauliečiams. Pasak kaimynų, šeima gyveno nepasiturimai, bet tvarkingai, rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo ir labai mylėjo.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis „Vakaro žinioms“ sakė, kad į savivaldybę kreipėsi Kalniuko mikrorajono bendruomenė, prašydama inicijuoti paramos rinkimą į savivaldybės vardu atidarytą banko sąskaitą. Savivaldybė ėmėsi šios misijos. Savivaldybės atstovai vaikus praradusiems šiauliečiams pasiūlė prieglobstį Motinos Teresės šeimų namuose, bet nelaimės ištiktieji apsisprendė glaustis pas artimuosius. Žuvusios sesutės į paskutinę kelionę bus išlydėtos šiandien, antradienį. Pasak E.Bivainio, dar šią savaitę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai planuoja susitikti su dukrelių netekusia šeima ir aptarti visas įmanomas paramos formas.
Galintieji ištiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktai šiauliečių šeimai prašomi aukoti į šią Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą:
Šiaulių miesto savivaldybės administracija,
įmonės k. 188771865,
sąskaita LT30 7300 0101 1487 0602.
Kaip mokėjimo paskirtį būtina nurodyti, kad tai - parama Miglei Saltonaitei.
Vargstantiems žadama suremontuoti ir krosnis, ir kaminus
Nors praėjo vos pora naujų metų savaičių, metų pradžia neapsiėjo be skaudžių nelaimių. Šiais metais gaisruose jau žuvo 15 žmonių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet sudaro tipišką žuvusiojo gaisre portretą ir jis iš esmės nekinta: tai 50-65 metų kaimo gyventojas, dažniausiai žūvantis naktį, lapkričio-kovo mėnesiais, apie 13-ąją mėnesio dieną, paprastai antradienį ar penktadienį. Dažniausios žūties priežastys - neatsargus elgesys su ugnimi, neatsargus rūkymas. 2015 metais Lietuvoje net 41 žmogus žuvo rūkydamas lovoje. 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis teigė, jog dalis šalies gyventojų neišgali susiremontuoti krosnių, kaminų, susitvarkyti elektros instaliacijos dėl prastos jų finansinės padėties. Kita dalis visuomenės nesitvarko krosnių, kaminų, nes mano, kad jais būtinai turi pasirūpinti valstybė, bet ne jie patys. „Alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės - potencialios aukos, jie, galima sakyti, prarasti, nes jiems jokie paaiškinimai, pamokymai, nemokamas dūmų detektorių sumontavimas nepadeda. Būna, jie detektorius išmontuoja, iškeičia į alkoholį“, - sakė R.Baniulis. Ugniagesių praktika parodė, kad dūmų detektorių dalijimas alkoholiu piktnaudžiaujančioms šeimoms dažnu atveju tik valstybės resursų švaistymas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Kanapickas informavo, kad 97 proc. žūčių gaisruose susijusios su pačių žmonių aplaidžiu elgesiu. Pasak jo, prieš keletą metų įrodyta, kad žmogus gyvas išlikti gaisre gali 6 minutes, tačiau šiuo metu Vakarų Europa nustatė, kad laikas trumpėja, kadangi daugiabučiuose dažniau naudojamos medžiagos, kurios degdamos išskiria toksiškas medžiagas. „Taigi gyventojai, raskite keletą eurų ir įsirenkite autonominius dūmų detektorius. Jei detektoriuje sumontuotas elementas, kurio nereikia keisti 10 metų, jis kainuos keliolika eurų; detektoriams, kurių kaina keli eurai, elementus reikia keisti kasmet, - sakė jis. - Lietuvos rinkoje esantys dūmų detektoriai visi sertifikuoti ir nustatytus reikalavimus atitinka.“
2015 metais Lietuvos gyventojų namuose sumontuoti 1545 dūmų detektoriai.
Beje, vakar nuspręsta padėti daugiavaikėms, senyvo amžiaus šeimoms, neįgaliesiems juos aprūpinant dūmų detektoriais, suremontuojant jų krosnis, sutvarkant elektros instaliaciją.
Anksčiau ne kartą viešai diskutuota apie pažymas dėl kaminų ir krosnių tvarkingumo, šias privalėtų turėti kiekvienas buto ar namo gyventojas. Vis dėlto, pasak M.Kanapicko, šiai dienai reguliavimas, susijęs su krosnių ir dūmtraukių priežiūra, toks, kad prieš šildymo sezoną ir jo metu ne rečiau kaip kas tris mėnesius šiuos reikia išvalyti. „Dėl valstybinės priežiūros, tai dabartiniu metu nėra tiek resursų, kad į kiekvieną gyvenamąjį namą ar butą valstybinės priešgaisrinės priežiūros atstovas galėtų nueiti patikrinti ir įvertinti. Iniciatyvų buvo nemažai, kalbėta ir su Lietuvos krosnininkų ir kaminkrėčių asociacija, ir su draudikų atstovais, tačiau šiandien situacija tokia, kad valstybė šios srities nekontroliuoja“, - aiškino jis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą